Seniai ši knyga tupėjo mano knygų lentynoje..

Iš tikro gerai, kad būtent ją pasiėmiau į rankas pirmąją iš sąrašo. Pusmečio galas, daug atsiskaitymų, ilgos kelionės į mokyklą ir atgal - puiki proga skaityti.

Apie...

Seniai ši knyga tupėjo mano knygų lentynoje..

Iš tikro gerai, kad būtent ją pasiėmiau į rankas pirmąją iš sąrašo. Pusmečio galas, daug atsiskaitymų, ilgos kelionės į mokyklą ir atgal - puiki proga skaityti.

Apie pačią knygą galėčiau pasakyti, kad tikrai nesitikėjau rasti populiarių grupių pavadinimų, buvau streotipiškai nusiteikus, kad bus š. Tačiau apsirikau, radau ir grupių, ir tikrai gero humoro. Taip pat nepamenu kur taip vaizdžiai būčiau skaičius pragaro aprašymą, arba savižudžių pasaulį. Įdomu tai, kad autorius savo apsakymų veikėjus sugeba suptliai pastatyti į kritines situacijas ir tarsi juos paliekti vienus su savo problemomis.

Tikrai ieškosiu kitos į lietuvių kalbą išverstos Etgar`o Keret`o knygos.

Keletas citatų iš "Autobuso vairuotuojas, kuris norėjo būti Dievas":



"Yra dvi žmonių rušys - tie, kurie mėgsta miegoti prie sienos, ir tie, kurie mėgsta miegoti šalia žmonių, išspiriančių juos iš lovos."



"- Rytoj turėsime vigvamą ar iglu, ar kaip ten vadinamas tas plastikinis mėšlo gabalas, kurį pardavinėja turizmo parduotuvėse,- pareiškė Uzis.

- Palapinė,-atsakiau."



Knygą vertinu 10/10.