Kai knygyne ieškojau knygos, tikėjausi rasti vientisą tekstą, bet pamačius dienoraščio formą - kiek nustebau. Forma nėra svarbi, kai turtingas turinys.
Teisingas pavadinimas - atatrankos. Aktorė, visuomenininkė N. Oželytė...

Kai knygyne ieškojau knygos, tikėjausi rasti vientisą tekstą, bet pamačius dienoraščio formą - kiek nustebau. Forma nėra svarbi, kai turtingas turinys.
Teisingas pavadinimas - atatrankos. Aktorė, visuomenininkė N. Oželytė puikiai ir tiksliai moka aprašyti tuo metu vykstančias realijas, visada su ironija, kuri nėra dirbtinai sukurta. Šią knygą gali skaityti visaip - rasi gerą mintį ir pradžioje, ir viduryje, ir pabaigoje. Džiugina netikėti eiliuoti posmeliai, kurie suteikia dienoraščiui jautrumo. Kai kurios mintys šokiruojančios, įvardijančios konkrečius asmenis, bet autorė nieko nebijo ir jai nėra ko bijoti, nes žino savo žodžio prigimtį ir vertę. Knyga tiks bet kam, kam įdomu politika, jos vingrybės, laisvės, pilietiškumo, meilės, tolerancijos ir visos kitos temos, nes jų daug…
Žavi N. Oželytės teleskopinis Pasaulio matymas, kurį kartais ignoruojame, o gal šiaip mums neįdomu gylis, bet tik paviršius? Puiki knyga! Viena paskutiniųjų autorės minčių:

“2022 m. kovo 29 d.
Mūsų jaučiama neapykanta ardo tik mus pačius, tik mums patiems kenkia, o neapykantos objektui ta mūsų neapykanta nė motais, nepasiekia. Užuojautos verti tie, kurie, gimę žmogaus kūne, nepasinaudoja galimybe tapti žmonėmis.”