– Atsitiktinai pamačiau, kaip jis kenčia, ir to užteko, kad pajustume bendrystę.
– Nejau ne visada taip nutinka? Nejau žmonės susiduria vienas su kitu ne atsitiktinai?

2023 m. pradžioje Italijoje išleistas Rosellos Postorino (g. 1978) romanas „Aš tiesiog mylėjau tave“ iš karto sulaukė skaitytojų ir literatūros kritikų dėmesio. Jaudinantis autentiškas pasakojimas apie Jugoslavijos karo...

– Atsitiktinai pamačiau, kaip jis kenčia, ir to užteko, kad pajustume bendrystę.
– Nejau ne visada taip nutinka? Nejau žmonės susiduria vienas su kitu ne atsitiktinai?

2023 m. pradžioje Italijoje išleistas Rosellos Postorino (g. 1978) romanas „Aš tiesiog mylėjau tave“ iš karto sulaukė skaitytojų ir literatūros kritikų dėmesio. Jaudinantis autentiškas pasakojimas apie Jugoslavijos karo išblaškytus vaikus prestižinės italų literatūros premijos Strega rinkimuose pateko į finalinį penketuką ir pelnė antrą vietą.

1992 metais Sarajevas virto mūšio lauku: snaiperių šūviai, sprogstančios granatos ir krintančios bombos tapo vietos gyventojų kasdienybe. Dešimtmetis Omaras ir jo brolis leidžia dienas vaikų namuose laukdami savo mamos. Prasidėjus karui ji vis rečiau užsuka į prieglaudą, o per vieną pasivaikščiojimą sprogus granatai Omaras išplėšiamas iš jos glėbio. Berniukas nebežino, ar jo mama gyva, o iš liūdesio gniaužtų jam padeda vaduotis Nada – mėlynakė šviesiaplaukė mergaitė, kuriai trūksta bevardžio piršto.

Vieną dieną vaikų namų auklėtiniai sužino, kad iš Sarajevo bus perkelti į Italiją. Omaras trokšta pasilikti ir toliau ieškoti mamos, išvykti nenori ir Nada, nes jos vyresnis brolis Ivas negali keliauti kartu – jo laukia kariuomenė. Tačiau suaugusiesiems vaikų norai nerūpi.

Atsidūrę svetimoje šalyje vieni vaikai stengiasi pritapti, kiti maištauja, priešinasi ir trokšta grįžti į gimtinę. Bėgant metams Omarą kamuojantis mamos ilgesys, karo paliktos traumos ir baimės virsta didžiuliu skauduliu, iš kurio jį išvaduoti gali tik vienas žmogus – mergina, kuriai trūksta bevardžio piršto.