Man ji pasirodė sunki. Visomis prasmėmis: tiek parašyta gana sunkiai, tiek emociškai. Apie viską iš eilės. Kodėl knyga pasirodė sunkiai parašyta? Todėl, kad ji nebuvo labai nuosekli, mano akimis. Ypač kalbant apie žmonių...

Man ji pasirodė sunki. Visomis prasmėmis: tiek parašyta gana sunkiai, tiek emociškai. Apie viską iš eilės. Kodėl knyga pasirodė sunkiai parašyta? Todėl, kad ji nebuvo labai nuosekli, mano akimis. Ypač kalbant apie žmonių minėjimus: vienur minima tik pirma vardo raidė, kitur, žiūrėk, atsiranda visas vardas ir dar trumpa žmogaus biografija, ir nebūtinai po pirmo paminėjimo, ir nuotrauka, o kai kurių vardai taip ir liko tik pirma jų raidė. Tas toks mėtymasis, asmeniškai mane, šiek tiek nervino, kartais net priversdavo padėti knygą į šalį iki kito skaitymo. Tačiau ne tik dėl vardų, tačiau ir chronologinė įvykių seka. Beskaitant susidarydavo įspūdis, kad tas pats dalykas kartojamas kelis kartus to nepaminint, t.y. kad tai jau yra paminėta. Juk buvo galima pažymėti, kad apie vieną ar kitą faktą, įvykį galima pasiskaityti ten ir ten, nesikartosime, nes tai jau minėjome. To nebuvo. Ir man užkliuvo. Šiek tiek daugiau norėjosi paskaityt ir apie palaikų atradimo istoriją. Sutinku, kad ji pakankamai buvo vieša ir nušviesta žiniasklaidos, bet, mano manymu, knygoje ji turėjo būti paminėti kur kas išsamiau, o ne keliais sakiniais ar puslapiais, suminint kam ir kada buvo iškelta byla dėl Adolfo Ramanausko - Vanago tardymo, kankinimo ir nužudymo. Tikrai galėjo būti daugiau. Juk tokių sėkmingų istorijų, kuomet atrandami partizanų vadų, savotiškų patriotizmo ikonų, tikrai nėra daug. Kitas dalykas, žinoma, knyga nėra skirta mokslo populiarinimui, bet ir istorikams, kurie nėra itin gerai susipažinę su A. Ramanausko - Vanago biografija ir byla, knyga nebus pats lengviausias skaitinys. Nesakau, kad knygoje pateikiama istoriją reikia supaprastinti, bet šiek tiek paprastesnę, mano manymu, buvo galima parašyt. O kalbant apie emocinį sunkumą - tie detalūs kankinimų aprašymai - siaubas. Man būtų užtekę ir vieno vienintelio paminėjimo. Siaubas. Tikrai siaubas. Kokios geležinės valios turi būt žmogus. Aš arba būčiau iškart viską pasakius, visus išdavus, arba būčiau numirus. Protu nesuvokiama, kokias kančias tekdavo patirti į tarybų valdžios rankas patekusiems tiek paprastiems partizanams, ryšininkams, tiek vadams ar vieniems iš vadovaujančių. Savaime aišku, kad ir partizanų gretose pasitaikydavo negerų žmonių, kurie taip pat žiauriai elgdavosi, tačiau vis tiek protu nesuvokiama, kaip turi būt įtikėjęs visa ta ideologija, kokiu žiauriu žmogumi turi būti, kad su kitu taip elgtumeis? Nesuvokiama.

Istorinė knyga apie partizaną Adolfą Ramanauską-Vanagą. Iš pradžių skaitymui trukdė pats rašymo stilius: autorius istorikas, knyga mokslinė, todėl daug citatų ir nuorodų, kurios pagrindžia faktus. Bet vėliau, skaitant...

Istorinė knyga apie partizaną Adolfą Ramanauską-Vanagą. Iš pradžių skaitymui trukdė pats rašymo stilius: autorius istorikas, knyga mokslinė, todėl daug citatų ir nuorodų, kurios pagrindžia faktus. Bet vėliau, skaitant apie suėmimą ir kankinimus, citatos nebetrukdė. Informatyvi, o besidominantiems šia asmenybe ir jautri knyga.