Paskutiniu metu mane labai traukia skaityti vaikiškas knygas. Matyt būdama suaugusi, vis dar noriu grįžti į vaikystę ir joje pabūti bent akimirką. Todėl nusprendžiau paskaityti vieno iš vaikų mėgstamo autoriaus, Vytauto V....

Paskutiniu metu mane labai traukia skaityti vaikiškas knygas. Matyt būdama suaugusi, vis dar noriu grįžti į vaikystę ir joje pabūti bent akimirką. Todėl nusprendžiau paskaityti vieno iš vaikų mėgstamo autoriaus, Vytauto V. Landsbergio knygą "Arklio Dominyko meilė". Vos pradėjusi skaityti, negalėjau sulaikyti juoko, nesvarbu, kad tai buvo antra valanda nakties ir visi šeimos nariai seniausiai jau miegojo, ir galbūt sapnavo savąją rugiagėlių pievą, kurios ieškoti keliavo arklys Dominykas; negalėjau ir atsitraukti, nes taip gražiai ir vaikiškai buvo pasakojama apie gėlės ir gyvūno meilę vienas kitam. Todėl, kol kiti sapnavo savo spalvotus sapnus, aš leidausi su baltuoju ristūnu į jo ilgą kelionę. Skaičiau ir gėrėjausi autoriaus išmintimi kaip jis vaikiškai, bet kartu ir šiuolaikiškai bando vaikams paaiškinti, o tuo pačiu atsakyti į jiems rūpimus klausimus, tiesiog jų neužduodant. Manau, kad ši knygelė yra puiki mokomoji priemonė vaikams norint paaiškinti, kas yra meilė ir kokia ji gali būti, kaip svarbu pirmiausia išklausyti vienas kitą, o tik po to prieštarauti, kaip svarbu vienas kitu rūpintis ir jam padėti. Ši knyga man buvo tarsi nuotykis, į kurį leisdavausi vaikystėje, skaitydama bet kokią nuotykių knygą. Tik šį kartą tą nuotykį jau patyriau būdama suaugusi, bet vis dar dažnai mintimis nuklysdama ten, kur buvo smagu ir gera. Tad beskaitydama šią vaikišką knygą aš pakilau aukščiau savo svajonių ir sklandžiau tarsi paukštis. Matyt iš to ir atsirado toks posakis: "Kiekvienas iš mūsų gali būti kaip paukštis, svarbu nevaržyti savo svajonių, tada vieną dieną ir pats pakilsi". Aš pakilau, tad nebijokite pakilti ir Jūs :)