Apie Barborą Radvilaitę parašytą tikrai nemažai, pradedant Raimondos Ragauskienės monografija, straipsniais, baigiant lenkų istorikų darbais. Atrodo, nu ką dar galima apie ją parašyt, kaip dar galima pateikti jos gyvenimą,...

Apie Barborą Radvilaitę parašytą tikrai nemažai, pradedant Raimondos Ragauskienės monografija, straipsniais, baigiant lenkų istorikų darbais. Atrodo, nu ką dar galima apie ją parašyt, kaip dar galima pateikti jos gyvenimą, istoriją? Pasirodo, galima ir net labai. Žinoma, knygoje nėra kokių nors nežinomų faktų, gyvenimo detalių, ypač tiems, kurie yra susipažinę su Barboros Radvilaitės asmenybę. Žodžiu, daug rašyt čia nėra ką, tiesiog norisi pasakyti, kad skaitydama šią prof. Viktorijos Daujotytės knygą, pirmą kartą Barborą mačiau kaip realų žmogų, kuris mylėjo, kentėjo, vėl mylėjo, jautė, galiausiai - numirė, o ne kaip kažkokią tolimą, neaiškią, svetimą ir kone misitnę istorinę asmenybę. Šis jausmas man buvo visiškai kitoks ir į visą šią istoriją leido pažvelgti naujai, kitaip. Netgi, sakyčiau, sukrėtė, ko tikrai nesitikėjau paimda šią knygą į rankas.