Fotografas Antanas Ingelevičius (1892–1947) ir jo negatyvų archyvas – naujas puslapis Lietuvos fotografijos istorijoje. Kilęs iš bajorų šeimos, pasirinkęs lietuvišką tapatybę, Ingelevičius 1920 m. apsigyveno Kaune, tapusiame Lietuvos valstybės politiniu ir kultūros centru. Išbandė aktorystę, pasirinko fotografo kelią. Intensyviausiai fotografavo XX a. 3 dešimtmetyje.

Ingelevičiaus archyvas...

Fotografas Antanas Ingelevičius (1892–1947) ir jo negatyvų archyvas – naujas puslapis Lietuvos fotografijos istorijoje. Kilęs iš bajorų šeimos, pasirinkęs lietuvišką tapatybę, Ingelevičius 1920 m. apsigyveno Kaune, tapusiame Lietuvos valstybės politiniu ir kultūros centru. Išbandė aktorystę, pasirinko fotografo kelią. Intensyviausiai fotografavo XX a. 3 dešimtmetyje.

Ingelevičiaus archyvas – tarsi briaunainis, atspindintis įvairias laikinosios sostinės gyvenimo puses. Tai „Vilkolakio“ teatro (1919–1925) ir pirmųjų bohemos apraiškų fotodokumentas, tai socialinio ir urbanistinio Kauno atodangos, tai šeimos kasdienybės dienoraštis.

Šiame lietuvių ir anglų kalbomis išleistame leidinyje pirmą kartą publikuojamas visas fotografo fotoarchyvas (836 vnt.) ir jį kontekstualizuojantys muziejininkų Vitalijos Jočytės bei Gyčio Grižo, dailės istorikės dr. Margaritos Matulytės ir architektūros istoriko dr. Vaido Petrulio straipsniai.

Ingelevičiaus darbai pirmą kartą visuomenei pristatyti 2022 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus surengtoje parodoje „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“.