Romano „Vilkas vienišius“ tęsinys.

„Vilkas vienišius“, pirmąją savo knygą, Romas Vainulevičius išleido jau peržengęs septyniasdešimtmečio slenkstį. Ji lietuvių literatūros padangę nutvieskė ryškia, kone fluorescencine spalva, kuriai vis dar tebeskleidžiant savo šviesą pasirodo ir antroji knyga „Aistros ir nuopuoliai“. Tai ankstesniosios istorijos tęsinys, bet daug labiau...

Romano „Vilkas vienišius“ tęsinys.

„Vilkas vienišius“, pirmąją savo knygą, Romas Vainulevičius išleido jau peržengęs septyniasdešimtmečio slenkstį. Ji lietuvių literatūros padangę nutvieskė ryškia, kone fluorescencine spalva, kuriai vis dar tebeskleidžiant savo šviesą pasirodo ir antroji knyga „Aistros ir nuopuoliai“. Tai ankstesniosios istorijos tęsinys, bet daug labiau provokuojantis ir skaitytojui keliantis prieštaringus jausmus jos veikėjams, kurių čia yra pačių įvairiausių – nuo aukštų karo tarnybos pareigūnų iki organizuotų valdiško turto grobstytojų ar jaunų gražuolių, turinčių labai skirtingus siekius gyvenime... Autorius pasakojimą kuria derindamas dvi siužetines linijas, kurios perteikia pagrindinio herojaus odisėjas karo tarnyboje ir jau sugrįžus į Lietuvą, jų aprėpiamas laikas išmoningai supina į vieną istorijos audinį praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigą su devintojo viduriu. Nors vaizduojamas laikotarpis sutampa su gūdžiu sovietmečiu, visgi autorius, nepaisydamas jokių tabu, praskleidžia fasadinę uždangą ir parodo tai, kas po ja buvo slepiama.

Kas gi tas Romas Vainulevičius, leidyklų „nepastebėtas“ chuliganas, išdrįsęs pasirodyti nesantis šventas? Kokie jo gyvenimo universitetai? Veikiausiai tai ankstyvosios vaikystės prisiminimai, patirtas skurdas, smurtas ir patyčios, mokslai internate bei proftechninėje, taip pat ir bukas kareiviškas muštras, sovietinė karo „akademija“.

Kokios jo kompetencijos? Jų amplitudė itin plati, tai iš dalies parodo ir jo kuriamas personažas – nuo sumanaus kareivio Egipte iki apsukraus vagies darbe, nuo meilės nuotykius rezgančio ištvirkėlio iki girtuoklio, įveikusio ne vieną statinę alkoholio ir nepatiesusio kojų. Vis dėlto, nepaisant visko, ką teko per tuos metus patirti, autorius savo svajonę pasiekė – baigė teatro režisūros studijas ir įkūrė bene pirmąjį Lietuvoje pusiau profesionalų, originalios koncepcijos privatų teatrą.

Apie visa tai Romas Vainulevičius įtaigiai pasakoja savo knygose, tad ir antroji turės tęsinį. Autorius nieko neslepia, jis – visiškai atviras ir jam nerūpi, ar pasauliui nuo to bus lengviau ar sunkiau. Tiesiog jis – vilkas vienišius...