IŠTRAUKA IŠ KNYGOS:
Labas ir nėra už ką! (sarkazmas, atsiprašau!)
Jei laikai šią knygą savo rankose, vadinasi, ieškai atsakymų. Galbūt metų metus jautei, kad kažkas yra ne taip – tarsi visi gavo gyvenimo taisyklių knygą, išskyrus tave. Galbūt tau buvo sakyta, kad esi „per daug" arba „vis per mažai", ir galiausiai ėmei svarstyti, ar tiesiog esi „netinkamas“ šiam pasauliui.
Leisk pasakyti vieną dalyką čia ir dabar: tu esi nerealus! Ir visada buvai.
Aš Sandra Merula, ir esu daug dalykų – emocinės sveikatos bei neuro įvairovės sąmoningumo trenerė, ADHD, OCD, autizmo ir BPD mentorė, priklausomybių terapeutė ir neuro įvairių žmonių gynėja. Bet svarbiausia? Esu Dvipusis žmogus – kaip ir tu. Ir dar perliukas – nežinojau to iki 35-erių.
35 metus maskavausi, prisitaikiau, vaidinau ir tiesiog bandžiau išgyventi. Nuolatinis nerimas, klaidingos diagnozės, savivertės trūkumas – tai buvo mano kasdienybė. Depresija? Yra. Generalizuotas nerimo sutrikimas? Yra. Vaistai? Priklausomybės? Žalingi įpročiai? Yra, Yra ir dar kartą Yra. Net daugelį metų buvau įsitikinusi, kad esu ekstravertė. Spoileris: nesu.
O atrasti tikrąjį save būnant 35-erių? Tai yra kitas levelis. Iki šiol jaučiu gėdą ir kaltę, nes... kas aš esu, jei ne tas žmogus, kuriuo visada buvau? Negaliu tiesiog vieną dieną ateiti ir pasakyti:
„Hey, visi! Pasirodo, aš esu intravertė. Taip pat, negaliu pakęsti tam tikrų maisto tekstūrų, nors niekada apie tai nekalbėjau. Triukšmas man kelia nerimą. Ryški šviesa – tiesioginis puolimas. Ir dar, prašau, nelieskite manęs, jei aš pirmoji neinicijuoju kontakto!“
Taip. Ne pati lengviausia transformacija.
O kaip santykiai? Geriau net nepradėkim. Po daugybės nesėkmingų romantinių bandymų turėjau pripažinti skaudžią tiesą: aš net nežinojau, kaip būti santykiuose. Žema savivertė, savęs nemylėjimas, pataikavimas žmonėms, apsimetinėjimas, kad esu tokia, kokia nesu, – visa tai darė santykius neįmanomais. Kaip gali būti su kažkuo, jei net pats nesupranti, kas iš tiesų esi?
Taigi, prieš trejus metus aš tiesiog nustojau bandyti.
Ne todėl, kad netikiu sveikais santykiais, bet todėl, kad pirmiausia turėjau išsiaiškinti, kas aš esu be kaukių. Turėjau suprasti: ką man iš tikrųjų reiškia meilė sau? Ir, pasirodo, meilė sau – tai ne burbulinės vonios ar pozityvios afirmacijos. Tai pagarba. Sau. Savo laikui. Savo erdvei. Savo energijai. Savo darbui. Tai drąsa reikalauti pagarbos iš kitų ir suvokimas, kad aš jos nusipelniau – net jei niekas manęs to niekada nemokė.
Ir neužmikim ant laurų – aš vis dar su tuo kovoju. Aš vis dar jaučiu kaltę, kai artimi žmonės nori leisti laiką kartu, o aš... tiesiog nenoriu. Ne todėl, kad jų nemyliu, o todėl, kad tiesiog neturiu tokio didelio socialinio poreikio kaip jie. Vieniems meilės kalba yra buvimas šalia, o man ji priklauso nuo dienos ir nuotaikos. Tai sunku paaiškinti, neskaudinant kitų.
Bet štai ką aš tikrai myliu: kūrybą, mokymąsi, keliones ir savo darbą. Mano darbas yra didžiausia aistra – hiperfiksacija, kuri niekada neišblėso. O mano sūnus? Mano didžiausias džiaugsmas. Šie du dalykai jau užpildo didžiąją dalį mano socialinių poreikių. Visa kita – atsargus energijos paskirstymas. Ir kalbant apie energijos sąnaudas – aš jau dabar panikuoju dėl šios knygos išleidimo. Ne dėl pačios knygos (rašymas yra smagioji dalis), bet dėl visų tų socialinių momentų, kai turėsiu džiaugtis socialinėmis situacijomis ir „būti normali“. Jei pasirodyčiau kaip visiškai tikra aš, kai kuriuos neurotipinius žmones turbūt smarkiai išmuščiau iš vėžių.
Bet būtent tai yra Dvipusio žmogaus gyvenimas – mes prisitaikome. Mes išmokstame naršyti dviejuose skirtinguose pasauliuose, tuo pačiu bandydami išsaugoti savąjį. Ir ši knyga yra būtent apie tai – išgyvenimo vadovas, realybės patikrinimas ir leidimas sau būti tikruoju savimi.
Aš nerašiau šios knygos kaip „Išminties Guru“. Aš rašiau ją kaip žmogus, kuris visą tai išgyveno.
Aš žinau, ką reiškia savisabotažas.
Aš žinau, ką reiškia atidėlioti iki visiškos savidestrukcijos ribos.
Aš žinau, ką reiškia vienu metu trokšti gilaus ryšio ir bijoti fizinio artumo.
Aš žinau, ką reiškia, kai tau sako: „Tau tiesiog reikia daugiau disciplinos“, kai disciplina yra būtent tai, kas tau nuolat slysta iš rankų.
Bet aš taip pat žinau, kad yra būdas sukurti savo taisykles, savo pasaulį ir savo ritmą. Aš tai padariau. 40 metų. 40 skyrių. Kiekvienas jų – tikras, asmeninis išgyvenimas.
O, ir dar viena detalė – kiekvienas šios knygos puslapis buvo parašytas klausantis raw techno muzikos. (Patarimas: tai nutildo ADHD fone nuolat skambančias mintis, o tai padeda susikaupti. Tinka ir kiti muzikos žanrai, kurie nesukelia jokių emocijų ir neblaško)
Ši knyga – tai ne tik informacija. Tai mano gyvenimas aprašytas tau.
Kaip aš išlieku susikaupusi darbe?
Kaip spėju su klientais?
Kaip išgyvenu, kai vienu metu mano galvoje lekia 15 skirtingų minčių traukinių?
Atsakymas paprastas: aš tai paverčiau hiperfiksacija. Ir ji vienintelė išliko su manimi visą gyvenimą.
Jei ieškai būdo, kaip susikurti savo autentišką gyvenimą, kuris tau tinka, jei pavargai bandyti prisitaikyti prie pasaulio, kuris tau netinka – ši knyga tau ištransliuos daug naudos.
Tai ne „Kaip tapti normaliu“ knyga.
Tai „Kaip begėdiškai būti savimi“ knyga.
Ir jei dar niekas tau to nepasakė – aš džiaugiuosi, kad esi čia ir nori geresnio, sveikesnio savęs.
O dabar važiuojam!
Su meile, atvirumu, užmigimais ant stalo berašant ir kiek per daug kavos,
S.
P. S. Ši knyga skirta ir tiems, kas nori pažinti ADHD ar Autizmą atskirai. Kadangi daug simptomų, jausmų ir būsenų yra panašūs, o daugybė jų – vienodi, šioje knygoje apstu informacijos ir prireikus daugiau žinoti apie kažkurią vieną būseną.
