Dėl ko rašytoja pasirinko Achilo ir Trojos karo temą? „Nuo pat vaikystės mane labai jaudino nepaprastas Homero dėmesys žmogaus būsenai, tragiško likimo veikėjų grožis ir jėga. Sakyčiau, norėjau pristatyti jį mūsų...

Dėl ko rašytoja pasirinko Achilo ir Trojos karo temą? „Nuo pat vaikystės mane labai jaudino nepaprastas Homero dėmesys žmogaus būsenai, tragiško likimo veikėjų grožis ir jėga. Sakyčiau, norėjau pristatyti jį mūsų dienų skaitytojams, tačiau iš tiesų Homerui nereikia mano pagalbos. Rašiau apie Achilą, Patroklą ir Odisėją, nes jų istorijos užvaldė mane ir nepaleido. Norėjau suprasti daugiau, kokia buvo jų praeitis prieš prasidedant Iliadai ir ateitis jai pasibaigus.“

Knygos pasakotojas yra Achilo draugas Patroklas. Na, draugas gana paprastai skamba. Šiaip knygoje jie yra mylimieji. Įdomus pasirinkimas. Dar neteko skaityti knygos, kada meilės istorija vyksta tarp tos paties lyties atstovų. Visa meilės linija gražiai pavaizduota.

Pats pasakojimas labai moteriškas, jausmingas, išglostinėtas moteriškos energetikos. Skaitant matai tik santykius, o ne pačias asmenybes ir Trojos karas yra tarsi tik santykių atspalvis. Kitaip tariant pagrindas, kiek aš pajutau skaitydama, buvo Achilo ir Patroklo meilė.

Buvo stiprių vietų, kur rankos tvirtai laikė knygą, o akys bėgo eilutėmis, o buvo ir silpnų, kai tikrinau, kiek dar liko knygos skaityti.

Negaliu vertinti šios knygos gerumo, nes kaip ir viskas sudėliota sklandžiai, nuoseklumas išlaikytas, pasakojimas tęstinis, bet... pats pasakojimas labai paprastas. Pats tekstas labai paprastas. Neryškus. Niekuo neišskirtinis. Tai kur ta „Achilo giesmė“, kur tas spinduliuojantis pusdievis, kur tas dieviškas išdidumas, kur užsispyrimas, kad net kalnai griaudi? Neužtenka, kad Patroklas mato, koks jis nuostabus. Pats tekstas nespinduliuoja jokia išskirtine magija.