„35 profesijos ir vienos pareigos“ – itin konceptualus eilėraščių rinkinys. Vienu metu tai ir
socialinė satyra apie profesijas, darbo santykius bei rinką, ir biografinis pasakojimas poetės, kuri per gyvenimą turėjo ne vieną profesinę rolę (valytoja, gidė, pardavėja, sekretorė, administratorė, vadybininkė). Ši gyvenimiška patirtis leidžia Marcinkevičiūtei dalį profesijų atskleisti iš...

„35 profesijos ir vienos pareigos“ – itin konceptualus eilėraščių rinkinys. Vienu metu tai ir
socialinė satyra apie profesijas, darbo santykius bei rinką, ir biografinis pasakojimas poetės, kuri per gyvenimą turėjo ne vieną profesinę rolę (valytoja, gidė, pardavėja, sekretorė, administratorė, vadybininkė). Ši gyvenimiška patirtis leidžia Marcinkevičiūtei dalį profesijų atskleisti iš vidaus. Ji atlieka savotišką profesijų fenomenologiją, suspenduodama išankstinius nusistatymus siekia atskleisti esmę, bando įsiskverbti į įvairių profesijų atstovų dvasią, anot poetės, „kiekviena profesija yra tartum kaukė senovės graikų teatre ir tik po šia kauke plastantys jausmai yra menas, vardan kurio aktoriai ir atlieka savo vaidmenis.“

Išskirtinio dėmesio verta poema „Žmona garsaus poeto“ – ilgiausios ir sudėtingiausios
Marcinkevičiūtės pareigos refleksija.

Tautvyda Marcinkevičiūtė (g. 1955) – viena žymiausių šiuolaikinių Kauno rašytojų, daugybės
premijų laureatė, kurios kūryba versta į daugiau nei 10 kalbų. Jos poezijai būdinga miesto poetika, ironija, paradoksas, aliuzijos į pasaulinės kultūros lobyną ir klasikinė eilėdara.