Svano pusėje

Tik registruoti vartotojai gali rašyti atsiliepimus. prisijungti

Mano įvertinimas:

Ramunė įvertino knygą

Marcel Proust knyga "Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje" - tai knyga apie jausmą, kai myli taip, kad net skauda.

Istorija, pasakojama jautrios sielos žmogaus, prieš akis atveria Kombrė vaizdus. Smulkmeniškumas čia leidžia...

rodyti daugiau

2014-03-31 20:39

Patinka (0)

Komentarai (0)

Spencer Alsworth įvertino knygą

Marselis Prustas. Svano pusėje.

Prustas ne iš pirmo karto rado leidėją savo knygai "Svano pusėje", ir tai, sutikęs išleisti šią knygą leidėjas apie ją pasisakė taip: "Skaityti tai neįmanoma". Turiu pripažinti, kad čia...

Marselis Prustas. Svano pusėje.

Prustas ne iš pirmo karto rado leidėją savo knygai "Svano pusėje", ir tai, sutikęs išleisti šią knygą leidėjas apie ją pasisakė taip: "Skaityti tai neįmanoma". Turiu pripažinti, kad čia yra daug tiesos.

"Svano pusėje" - pirmoji M. Prusto knyga iš ciklo "Prarasto laiko beieškant" (jį sudaro 7 knygos), sužadino prieštaringus jausmus. iš vienos pusės, ši knyga yra labai sunki skaitymui: ilgiausi pasaulyje sakiniai, kuriuos tik esu mačiusi, sakinio pabaigoje pamiršti apie ką buvo kalbama; begaliniai gamtos aprašymai (5 puslapiai apie kažkokį krūmą, aišku, labai gražų krūmą, bet vis tiek sunkoka), daugybė išnašų (iš tikrųjų stebina rašytojo erudicija), kuriais vertėjai ir leidėjai stengėsi iš visų jėgų padėti skaitytojui nepasiklysti šiose džiunglėse iš veikėjų ir jų pergyvenimų masės.

Bet iš kitos pusės tiek ispūdžių iš vienos knygos aš dar nesu gavusi. Prustas aprašo neaprašomus dalykus, chirurgo tikslumo išpreparuoja, regis, pažįstamus jasmus, gerai žinomas mintis, ir beskaitydama supratau, kad iki šiol niekad nebuvau tiek įsigilinus į kasdienius pergyvenimus.

Knyga "Svano pusėje" susideda iš 3 dalių:

Pirmoje dalyje mes susipažįstame su pagrindiniu veikėju (kurio vardo, bent jau šioj knygoj, mes taip ir nesužinosim). Jis varto savo vaikystės prisiminimus, it knygos lapus, praleistus miestelyje Kombrė. Šie prisiminimai padeda suprasti iš ko susiformavo busimo rašytojo asmenybė, kam jis yra jautrus, apie ką svajoja, kaip supranta šiuo pasaulio reiškinius. Čia jus nerasite jokios siužeto linijos, jo ir nereikia, nors prie šios minties jus prieisit tik užvertę paskutinį knygos puslapį. Skaityti šią knygą reikia niekur neskubant, geriausiai, kai esat atostogose ir turite polinkį pasikapstyti savyje. Iš tikrųjų, čia rasite ne tik minčių begalybę, kažkurį momentą supratau, jog tai net daugiau nei mintys, jaučiau malonumą, kai pavykdavo išvysti tai, ką bandė parodyti man Prustas, prisikapstyti iki gelmių ir perprasti kito žmogaus pasaulėjautą, kuri skiriasi nuo manosios.

Taip pat šioje dalyje autorius supažindina skaitytoją su berniuko giminaičiais (kurių yra DAUG) ir kitais reikšmingais veikėjais, tokiais kaip Svanas. Jis buvo pasakotojo šeimos kaimynas ir dažnai lankėsi pas juos. Bet paskui vedė negarbingą moterį, toks jo poelgis, aišku, sugadino Svano reputaciją. Šioje vietoje, tikriausiai, reikia paaiškinti knygos pavadinimą, ką reiškia Svano pusė. Berniuko šeima galėjo eiti pasivaikščioti į dvi pusės, kurios nekur nepersikirsto. Nuėjus į vieną pusę buvo galima patekti prie Svano valdos, nuėjus į priešingą pusę - tik prisiartinti prie galingų Germantų valdos. Taip Prustas skiria buržuaziją nuo aristokratijos - skirtingi keliai, nutolę vienas nuo kito. Grįžtant prie Svano charakteristikos, reikia paminėti, kad jis nerealiai išprusęs, vertinantis meną ir giliai jį jaučiantis žmogus. Deja, žmones jis vertino kaip ir meno kūrinius - mėgstamiausia Svano pramoga buvo rasti gyvame žmoguje panašumų su paveikslo personažais. Dar vienas Svano bruožas, kuris mane nustebino, buvo tai, kad jis buvo laisvas nuo prietarų (ko nepasakysi apie tų metų bendruomenę). Svanas turi daug pažįstamų ir draugų tarp Prancūzijos aukštuomenės, bet pats jis tiktai buržua, ir į tą skirtumą yra nuolat atkreipiamas dėmesys.

Antroje dalyje veiksmas persikelia dešimtmečiu atgal. Čia pasakojama apie nevykusią Svano meilę Odetai, kuri iš pirmo žvilgsnio yra visiškai neverta tos meilės. Odeta yra išlaikoma Svano, o iki jo buvo išlaikoma kitų vyrų. Ji vulgari, neprotinga, turi blogą skonį (snot Svano - baisiausia jos nuodėmė) ir net nelabai jau ir graži (tačiau turi bendrų bruožų su meno kūriniu). Patiko autoriaus pastaba dėl klasikinio mezaljanso - kaip galima kaltinti žmogų, kuris pagavo cholerą dėl juokingo dydžio viruso, ir dabar kankinasi? Bet ką padarysi, Svanas įsimylėjo būtent šią mažytę parazitę. Trumpai tariant, šioje dalyje aprašytos meilės metamorfozės - nuo jos kilimo iki užgesimo, su visais jos prieskoniais - džiaugsmais, nusivilymais, kvailystėmis, pavydu, persekiojimais... Taip pat pradžiūgino muzikinio kūrinio, asocijuojamo su Svano meile, apibūdinimas.

Trečioje dalyje vėl grįžtama prie pagrindinio veikėjo, kuris išgyvena meilę be atsako Svano dukrai. Čia sutiksite daug prisiminimų ir susijusių su jais jaismų, kurie, kaip teigia autorius, yra daug malonesni negu realybė. Be to, čia skaitytojų laukia siurprizas - pagaliau pasakoma kas yra Svano žmona ir kas su ja negerai. Iš viso, šiam romanui netrūksta pikantiškumo - net du kartus aptikau vienalytės meilės istorijas.

Įvertinsiu taip: 8/10

Ar skaitysiu likusiais ciklo knygas: taip

Ar rekomenduoju skaitymui: taip

Apibūdinimas dviem žodžiais: intelektuali karamelė

rodyti daugiau

2013-01-09 20:38

Patinka (0)

Komentarai (0)

Svano pusėje (A la recherche du temps perdu. Du cote de chez Swann)

Mano atsiliepimas

Atsiliepimai (2)