Ši knyga į mano rankas pateko todėl, nes mūsų skaitytojų klubas ją išrinko. Iš pradžių labai spyriojausi ją skaityti, atrodė, jog visiškai manęs nesudomins. Tačiau klydau. Darėsi vis įdomiau ir įdomiau. Ši istorija...

Ši knyga į mano rankas pateko todėl, nes mūsų skaitytojų klubas ją išrinko. Iš pradžių labai spyriojausi ją skaityti, atrodė, jog visiškai manęs nesudomins. Tačiau klydau. Darėsi vis įdomiau ir įdomiau. Ši istorija yra apie Sibiro urkų bendruomenę, kurioje galioja saviti, visuomenės normoms prieštaraujantys, įstatymai. Nepaisant to, jog jie daro begales nusikaltimų, yra itin tikintys, gerbiantys ne tik vyresniuosius, bet ir neįgalius žmones, juos vadindami "Dievo siųstaisiais", dalijasi sukaupta išmintimi su vaikais ir palaiko sunkiai apsakomus glaudžius ryšius tarpusavyje, trumpai tariant yra kaip didelė šeima. Istoriją pasakoja vaikas, paskui jau paauglys, Nikolajus, kitaip "Kolima". Pasakojama viskas - nuo santykių su draugais iki kalėjime prievartaujamų berniukų. Iš esmės, pati idėja pateisinti "garbingumu" tai, jog jie žudo, mušasi, lieja kitų rajonų paauglių ar suaugusiųjų kraują, daro savo teismus, "mentus" laiko visiškais šunimis, man nėra itin patraukli, nepateisinu tokių dalykų. Tačiau pati istorija skaitosi patraukliai, kai į ją žiūri, kaip į istoriją. Nežinia, kiek iš tikrųjų ji yra tikra, kiek išgalvota ar "pagražinta", aš ją skaičiau kaip įdomią, kitokią istoriją. Skaitydama "Sibirietišką auklėjimą" kartais bodėdavausi, kartais stebėdavausi, o skaitydama apie berniukų prievartą, kuri buvo aprašyta tikrai išsamiai, tikrąja šio žodžio prasme, šlykštėjausi ir nusukdavau akis. Vis susimąstydavau apie tai, kaip jausdavosi tie kiti, kitų rajonų vaikai, ką jie mąstė, kokie galbūt buvo jų nusistatymai. Čia buvo teisūs tik tie Sibiro urkų bendruomenės atstovai. Ar šitą knygą skaityčiau dar kartą? Tikriausiai, ne. Ar rekomenduočiau? Galbūt. Daugelis sakė, kad filmas geresnis, bet aš visiškai su tuo nesutinku. Filme nebuvo atskleista nė pusė šios knygos turinio.

Tai buvo kitokia knyga, nei skaičiau prieš tai. Nusikaltimai, smurtas, išgyvenimas pateikiamas labai tikroviškai. Vis dėl to, kad ir per nusikaltimus yra pateikiama daug gyvenimiškos išminties... Dabar jau bus ir proga...

Tai buvo kitokia knyga, nei skaičiau prieš tai. Nusikaltimai, smurtas, išgyvenimas pateikiamas labai tikroviškai. Vis dėl to, kad ir per nusikaltimus yra pateikiama daug gyvenimiškos išminties... Dabar jau bus ir proga pažiūrėti filmą.

Knygos istorija žavi tuo, kad daugumai toks nusikaltėlių pasaulis yra visiškai nepažįstamas. Ko gero, niekas net nepagalvojo kokius išgyvenimus pasakoja tų žmonių kūnus puošiančios tatuiruotės ir kokie vidiniai įstatymai...

Knygos istorija žavi tuo, kad daugumai toks nusikaltėlių pasaulis yra visiškai nepažįstamas. Ko gero, niekas net nepagalvojo kokius išgyvenimus pasakoja tų žmonių kūnus puošiančios tatuiruotės ir kokie vidiniai įstatymai juos kontroliuoja.

"Sibirietiškas auklėjimas" labiausiai įtraukia tuo, kad žinai, jog dauguma skaitomų dalykų yra tiesa. Dokumentuotas garbingų urkų nusikaltėlių gyvenimas savotiškas. Griežtos elgesio taisyklės, dvasingumas, pagarba Motinai,...

"Sibirietiškas auklėjimas" labiausiai įtraukia tuo, kad žinai, jog dauguma skaitomų dalykų yra tiesa. Dokumentuotas garbingų urkų nusikaltėlių gyvenimas savotiškas. Griežtos elgesio taisyklės, dvasingumas, pagarba Motinai, jaunųjų auklėjimas bent jau mano akyse juos daro kur kas įdomesniais nei žymioji italų mafija.

Žinoma, norėtųsi elegantiškesnio, skambesnio rašymo stiliaus netgi tokio žanro knygoje, tačiau tai gali būti tiesiog kalbos barjero dalykai: Lilin, gimęs Sibire, rašė iškart itališkai, o tada dar turime vertimą į lietuvių kalbą. Tikiu, kad dalis šarmo taip gali lengvai pasimesti.