Tikriausiai nėra žmogaus negirdėjusio frazės Ir velnias dėvi Pradą. Kai kuriems tai tiesiog per daug dažnai televizijoje transliuojamo filmo pavadinimas, tačiau man tai įkvepianti istorija. Mano lentynoje puikuojasi šio...

Tikriausiai nėra žmogaus negirdėjusio frazės Ir velnias dėvi Pradą. Kai kuriems tai tiesiog per daug dažnai televizijoje transliuojamo filmo pavadinimas, tačiau man tai įkvepianti istorija. Mano lentynoje puikuojasi šio pavadinimo knyga, o šalia ir filmo įrašas. Daugelis draugų nesupranta kaip mane galėjo sužavėti tokia istorija, tačiau taip jau yra.

Kai buvau kur kas jaunesnė ir sirgdama gulėjau lovoje per televiziją buvo rodomas filmas Ir velnias dėvi Pradą, kadangi vis vien nuobodžiavau nusprendžiau jį pažiūrėti, vėliau sekė dar šimtai kartų jo peržiūrėjimų kai nusipirkau įrašą, o galiausiai knygyne radau šią knygą ir nė negalvodama pagriebusi ją lėkiau prie kasos. Skaičiau ją nieko neatidėliodama ir apmąstydama kiekvieną Andrėjos pasirinkimą.

Jaunoji Andrėja gauna darbą dėl kurio šimtai jos bendraamžių kristų negyvos, tačiau toli gražu ji nėra tokios pat geros nuomonės kaip visi čia dirbantys. Ji kilusi iš mažo miestelio, draugauja su paprastu, mielu vaikinu ir vilki nutrintus, nebrangius rūbus. Keista kaip iš vis ji atsidūrė tokiame darbe, tiesa? Darbas pasiglemžia ją visą nebėra laiko draugams ir vaikinui, net šeimai, galva užimta įvairiais viršininkės darbais, kuri yra kietas riešutėlis, o jos telefonas nesiliauja skambėjęs.

Prada. Armani. Versace. Chanel. Gucci. Elias-Clark pastate įsikūrusi Podiumo redakcija įtraukia Andrėją į visai kitokį pasaulį ir žinoma skaitytojus taip pat.