Labai patiko. Kitokia knyga, bet su išskirtiniu Kristinos Sabaliauskaitės stiliumi, kuris yra įžulus ir mužikiškai vulgarus, bet niekada nenuvilia. Paskutinė istorija apie Danielių Dalbą tiesiog... Sunku net apsakyti...

Labai patiko. Kitokia knyga, bet su išskirtiniu Kristinos Sabaliauskaitės stiliumi, kuris yra įžulus ir mužikiškai vulgarus, bet niekada nenuvilia. Paskutinė istorija apie Danielių Dalbą tiesiog... Sunku net apsakyti žodžiais. Tinkamiausias išsireikškimas būtų "mindbow".

Knyga, palikusi be žado. Nepaprastai įdomūs, įtraukiantys apsakymai. Tekstai labai gyvi, dinamiški. Perskaičiusi visas "Silva rerum" dalis ir "Danielių Dalbą", galiu pasakyti, kad stilistika skiriasi drastiškai, tačiau nė...

Knyga, palikusi be žado. Nepaprastai įdomūs, įtraukiantys apsakymai. Tekstai labai gyvi, dinamiški. Perskaičiusi visas "Silva rerum" dalis ir "Danielių Dalbą", galiu pasakyti, kad stilistika skiriasi drastiškai, tačiau nė viena knyga nėra blogesnė už kitą. Didelė pagarba Kristinai Sabaliauskaitei už gebėjimą vienu metu būti ir tokia skirtinga, ir puikia rašytoja.

Tęsdama savo skaitomų kūrinių sąrašą, šį kartą į rankas paėmiau lietuvių autorės K. Sabaliauskaitės kūrinį "Danielius Dalba & kitos istorijos". Kodėl būtent nuo šio kūrinio? Gyvenime vadovaujuosi principu, kad...

Tęsdama savo skaitomų kūrinių sąrašą, šį kartą į rankas paėmiau lietuvių autorės K. Sabaliauskaitės kūrinį "Danielius Dalba & kitos istorijos". Kodėl būtent nuo šio kūrinio? Gyvenime vadovaujuosi principu, kad pirmiausia skaitau autorių kūrinius ne tuos, kurie sulaukė pripažinimo ir vis dar yra skaitomi, bet tuos, kurie yra mažiau skaitomi, sulaukę daugiau kritikos, vienaip ar kitaip mažiau įstrigę skaitytojų atmintyje. Todėl šios autorės legenda tapusiam kūriniui "Silva Rerum" ateis laikas kuomet ir aš perskaitysiu bei galėsiu išsakyti savo nuomonę. O grįžtant prie šio kūrinio, tai galiu drąsiai pasakyti, kad jis man tikrai labai patiko, nors tai ir apsakymų bei esė rinkinys. Šis kūrinys išsiskiria savo konceptualumu, nes autorė gilinasi į šiuolaikinio pasaulio problemas, tokias kaip tapatybė, šlovė, nostalgija, ilgesys ir susvetimėjimas. Ir visoje knygoje dominuoja Vilnius. Tai miestas, kuriame žmonės gimsta ir miršta, iš kurio išvykstama ir į kurį sugrįžtama, kurį trokštama sergėti, bet sykiu ir keisti. Ir čia belieka tik pritarti autorei, kad jis būtent toks ir yra. Tai buvo visai kitoks perskaitytas mano kūrinys, bet privertęs mane susimąstyti ir vis dar giliai pasėjęs manyje meilę Vilniaus miestui.

Kristina Sabaliauskaitė labiausiai žinoma dėl Silva rerum knygų ir tik visai neseniai sužinojau apie Danielių Dalbą, todėl reikėjo perskaityti ir šią. Tai trumpų istorijų rinkinys. Iš visos knygos labai patiko tik trejetas...

Kristina Sabaliauskaitė labiausiai žinoma dėl Silva rerum knygų ir tik visai neseniai sužinojau apie Danielių Dalbą, todėl reikėjo perskaityti ir šią. Tai trumpų istorijų rinkinys. Iš visos knygos labai patiko tik trejetas pasakojimų, kiti pasirodė silpnoki, tačiau tie, kurie buvo tikrai įtraukiantys ir įdomūs paliko didelį įspūdį. Knyga tikrai netaps ta, kurią norėtum rekomenduoti, tačiau dėl bendro Kristinos Sabaliauskaitės kūrybos vaizdo perskaityti verta. Tuo labiau, kad susiskaitė tikrai labai greitai.

Kitokia žinomos žurnalistės, menotyrininkės Kristinos Sabaliauskaitės knyga, kuri žavi tikroviškumu ir nenuobodžia kalba.

Ši knyga yra apie Ramutę, kuri apmąsto prancūziškame viešbutyje tuos pačius žmones, iš tos...

Kitokia žinomos žurnalistės, menotyrininkės Kristinos Sabaliauskaitės knyga, kuri žavi tikroviškumu ir nenuobodžia kalba.

Ši knyga yra apie Ramutę, kuri apmąsto prancūziškame viešbutyje tuos pačius žmones, iš tos pačios žemės, bet kartais per daug aukštai pakeltais sparnais... o kam, jei vėl visi sugrįšime į tą pačią žemę?..

Apie svajones, kurioms visai nebūtina išsipildyti...

Apie rašytoją Danielių Dalbą, kuris atspindi šių laikų tikrojo menininko dalią, dažniausiai ne visai lengvą.

Apie daug ką ir prasmingai...Apie MUS, kurie gyvena kasdienį gyvenimą čia ir dabar... Trumpos istorijos, kurios priverčia susimąstyti ir nusijuokti ne kartą.

"Danielius Dalba ir kitos istorijos" yra visiškai kitokia K.Sabaliauskaitės knyga visom prasmėm. Pirmiausia - tai esė ir apsakymų knyga, o pirmosios jos dvi knygos buvo romanai. Antra, kas labiausiai krenta į akis vos pradėjus...

"Danielius Dalba ir kitos istorijos" yra visiškai kitokia K.Sabaliauskaitės knyga visom prasmėm. Pirmiausia - tai esė ir apsakymų knyga, o pirmosios jos dvi knygos buvo romanai. Antra, kas labiausiai krenta į akis vos pradėjus skaityti - tai rašymo stilius. Šioje knygoje pamatome visiškai kitokią K.Sabaliauskaitę, nieko panašaus į prieš tai skaitytus jos kūrinius. Knygoje vyrauja autorei nebūdingas žargonas, daug nenorminės, netaisyklingos kalbos, kuria galbūt bandoma šokiruoti skaitytoją, taip pat nebūdinga pasakojimo vieta - pirmuose jos romanuose veiksmas vyko Vilniaus senamiestyje, o čia veiksmas persikelia ir į kitus pasaulio didmiesčius - Paryžių, Niujorką. Paskutiniame skyriuje labiausiai jaučiamas postmodernizmas - pasakojama ironizuojant literatūros pasaulį. Nėra nieko kas primintų barokiškosios "silva rerum" autorės braižą. .

"Danielius Dalba ir kitos istorijos" - tai knyga sudaryta iš atskirų trumpų pasakojimų, kurie tarsi mozaika susideda į vieną bendrą istoriją. Veiksmas vis persikelia į kitą miestą, kitą laikotarpį; vyksta tai dabartyje, tai prisiminimuose. Aprėpiamos šių dienų aktualijos, kasdienybė - santykiai, emigracija, nuodėmės, silpnybės, yra visko: ir meilės, ir pavydo, ir juoko ir slogių praeities šešėlių. Vaizduojamas visoks Vilnius, ir laisvas, ir užimtas.. Su žydais, vokiečiais, ir sovietais. Atrodo į šią palyginus nestorą knygą sudėta visa Lietuvos istorija, atvaizduota trumpuose pasakojimuose, skirtingų žmonių gyvenimuose, jų kasdienybėje..

Rekomenduočiau ją tiems, kas jau yra skaitę Sabaliauskaitės kūrybos, vien dėl to, kad pamatyti, kaip gali tas pats žmogus rašyti visiškai kitaip. Ne tik žanro atžvilgiu, kas nėra taip reta, tačiau visiškai kitokiu stiliumi. Tuo knyga tikrai šokiruoja bei intriguoja. Tačiau išliko vienas bendras dalykas visoms autorės knygoms - tai itin meistriškas vaizdų perteikimas, neesu skaičius jokio kito autoriaus kūrinių, kuris taip vaizdingai perteiktų detales.. Skaitydama skyrių "Filomena važiuoja į Londoną" , kuriame buvo aprašoma paprasta scena,moters arbatos pertraukėlė, pyragaičiai buvo taip vaizdingai aprašyti, kad net jutau jų skonį..

Skaityti šią Kristinos Sabaliauskaitės knygą po dviejų SILVA RERUM dalių nemenkas iššūkis. Ne todėl, kad knyga nepaskaitoma, neįdomi ar nuobodi, tiesiog SILVA RERUM buvo pernelyg geras startas, tikrai kokybiška knyga, prie...

Skaityti šią Kristinos Sabaliauskaitės knygą po dviejų SILVA RERUM dalių nemenkas iššūkis. Ne todėl, kad knyga nepaskaitoma, neįdomi ar nuobodi, tiesiog SILVA RERUM buvo pernelyg geras startas, tikrai kokybiška knyga, prie kurios nori grįžti ir grįžti.

DANIELIUS DALBA IR KITOS ISTORIJOS tikrai kitokia knyga - nebevinguriuoja ilgiausi barokiniai sakiniai, o prasiveržia šios dienos žmogui atpažįstamas kalbėjimo būdas, atrasi ir žargono, ir keiksmų.

Kristina Sabaliauskaitė "Juoduose Franko perluose" supažindina su karo meto moksleive, pasakojimas sentimentalokas, jautrus ir toks nekaltas. Po jo seka "Mirtis Vilniuje", ištinka šioks toks šokas dėl stilistinio šuolio - nuo jautrumo, nekaltumo PERLUOSE iki grubaus kalbėjimo būdo. Kituose kūriniuose sutinkame į Londoną susiruošusią dukters aplankyti motiną, kuri atvykusi skuba pirkti sprortbačių į PRIMARKą, viešbutyje dirbančią lietuvę emigrantę kambarinę, seną žydą milijonierių, grįžusį aplankyti vaikystės Vilniaus, kagėbistą. Galiausiai - Danielių Dalbą, iš pradžių atrodo, kad skaitai apie rašytoją, bet galiausiai paaiškėja, kad tai viso labo personažas.

Kristina Sabaliauskaitė ir šioje knygoje išlieka ištikima Vilniaus aprašymui, galima sakyti, kad Vilnius tampa dar vienu personažu šalia visų kitų. Kartais paerzindavo abstraktūs pamąstymai, bet knygą perskaičiau lengvai, nors ne vienu ypu, o kas vakarą po kūrinį.

Visgi mano nuomone ši knyga, nors ir bandymas kurti kitokio pobūdžio ir stilistikos literatūrą, po SILVA RERUM žingsnelis atgal, o ne į priekį.

Mano įvertinimas: 7/10.

Aštuonios skirtingos ir tuo pačiu šiek tiek panašios istorijos. Net negaliu išskirti, kuri labaiusiai patiko, nes visos savotiškos ir įdomios. Daugumoje istorijų išnyra Vilniaus vaizdai, senasis ir dabartinis miestas. Taip pat...

Aštuonios skirtingos ir tuo pačiu šiek tiek panašios istorijos. Net negaliu išskirti, kuri labaiusiai patiko, nes visos savotiškos ir įdomios. Daugumoje istorijų išnyra Vilniaus vaizdai, senasis ir dabartinis miestas. Taip pat ir veikėjai iš senojo arba naujojo Vilniaus bei tu veikėjų tam tikros gyvenimo situacijos.

Tekstas skirtas šiuolaikiniam skaitytojui, tačiau esmė visai ne tame, autorė bando atkreipti skaitytojo dėmesį į žmogaus vertybių sistemą, netiesiogiai gvildenamos meilės, draugystės, ištikimybės, sąžinigumo, Tėvynės, populiarumo, išdavystės, homoseksualumo, keršto, mirties temos. Netiesiogiai todėl, kad kiekvienas skaitytojas tam tikras situacijas ir veikėjus vertins savaip ir nebūtinai išskirs šias temas, kurias išskyriau aš. Beje, galima skaityti ir visai nesigilinti, tokiu atveju skaitytoją įtrauks įvykiai ir užburs vaizdiniai.

& kitos ten tos visokios istorijos

Senokai jau perskaityta knyga. Paėmiau perversti dar kartą - atsiliepimui šitam parašyti. Na, perverčiau. Na, ir ką. Visa knyga yra apie vieną ir tą patį:

Vilnius yra seksas.

Be jokių...

& kitos ten tos visokios istorijos

Senokai jau perskaityta knyga. Paėmiau perversti dar kartą - atsiliepimui šitam parašyti. Na, perverčiau. Na, ir ką. Visa knyga yra apie vieną ir tą patį:

Vilnius yra seksas.

Be jokių viliotinių prieš ir jokių vaikų po. Plikas seksas.

Tiesą sakant, truputėlį gaila tų keešim ar kažkiek išleistų litų.

Nors talentą rašytoja turi, nėra nė ką kalbėti. Turi lengvą ranką, skvarbią akį, lakią vaizduotę. Ale bet lėkšta nors tu ką.

K.Sabaliauskaitę drąsiai galiu vadinti rašytoja.Vaizdinga kalba, įdomios gyvenimo įžvalgos turinyje, atspindinčios platų autorės akiratį, vaizdingi aprašymai. Kad ir paprastos varnos iš "Silva Rerum" žvilgsnis į Vilnių...

K.Sabaliauskaitę drąsiai galiu vadinti rašytoja.Vaizdinga kalba, įdomios gyvenimo įžvalgos turinyje, atspindinčios platų autorės akiratį, vaizdingi aprašymai. Kad ir paprastos varnos iš "Silva Rerum" žvilgsnis į Vilnių pateiktas taip, kad norisi pakartotinai skaityti. Romanas paliko didesnį įspūdį, bet ir novelės "Danielius Dalba & kitos istorijos" tikrai nenuvylė. Patiko istorijos atspindžiai, bet labiausiai "įstrigo" žmogaus savybių, ydų ryškus atskleidimas. Paprastame novelės turinyje tos žmogiškosios savybės staiga plyksteli taip ryškiai ir išjudina mąstymui. Sutinku su skaityta mintimi, kad tikrojo meno paskirtis ir yra "pajudinti" vidų ir mąstymą. Šiek tiek kliuvo novelėse vartojami "riebūs išsireiškimai". Gal todėl, kad to pilnos visos televizijos ir t. t. Populiarumo šiai rašytojai nepritrūks ir be to. Gal ne to ir buvo siekiama, o tikroviškumo. Kokio asmens lūpomis ir mintimis kalbama - toks ir žodynas. Tiesiog neužglaistyta tiesa.

Be rašytojos talento K.Sabaliauskaitės kūriniai artimi turiniu. Vilnius man labai savas miestas. Domiuosi istorija, menu, žmonių tarpusavio santykiais. Laukiu naujų šios rašytojos knygų. Tikrai žinau, kad skaitysiu!

Pradėjus skaityti šią knygą ištiko lengvas šokas. Iki šiol buvau skaičius Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerrum " ir jos tęsinį. Šios knygos veikėjų kalba, jų šių dienų slengas neleido suabejoti, kad knyga tikrai...

Pradėjus skaityti šią knygą ištiko lengvas šokas. Iki šiol buvau skaičius Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerrum " ir jos tęsinį. Šios knygos veikėjų kalba, jų šių dienų slengas neleido suabejoti, kad knyga tikrai bus kitokia. Kiekvienos istorijos veikėjas išgyvendamas dabarties istoriją yra nukeliamas ir į praeitį. Išgyvendami savo istorijas jie kovoja su savo tamsiąja puse, siekia savo svajonių. Knyga išties kitokia, nei anksčiau skaitytos, bet anaiptol ne mažiau įdomi.

Knygą čiupau iš po 'Silva rerum' inercijos ir laukiau kaip smogs 3 kartą.

Taip šįkart nebuvo baroko, bet tiesą sakant man to trūko, siužeto linijos einančios per 2 silvas. Skaičiau ir mąsčiau kas gi ne taip, ko šiai...

Knygą čiupau iš po 'Silva rerum' inercijos ir laukiau kaip smogs 3 kartą.

Taip šįkart nebuvo baroko, bet tiesą sakant man to trūko, siužeto linijos einančios per 2 silvas. Skaičiau ir mąsčiau kas gi ne taip, ko šiai knygai trūko iki pilno laižymosi skaitant?

Pirma, spėju, nesu per didelė apsakymų gerbėja, ir velniop tampyt tą skaitytoją už ūsų, nutraukiant lyg ir neblogą potencialiai storesnės knygos scenarijų.

Antra, buvo ironijos, sąmojo. Susiskaitė labai greit ir toli gražu nesigailiu. Nepaisant to, tarsi nejutau, kad tai ta pati Sabaliauskaitė, nors ir pati rašytoja minėjo - nelaukit to paties. Apibendrinant, išleistų jos 3 knygų svorį, sakyčiau pastaroje jutau jau per daug 'šmaikščiašikniškumo', pritrūkau, kai kuriuose apsakymuose, to jos subtilumo, nutylėjimo.

Nepaisant šių pastebėtų subjektyvių niuansų, kai kuriems apsakymams galima rašyt 10+

Pliusai už:

- skaniai aprašytą miestą.

Nesu užaugus, dažnai buvus Vilniuje, šiuo metu net nesu Lietuvoje, bet perskaitytos, kai kuriuose apsakymuose detaliai aprašytos gatvės, objektai, žadino norą ten greičiau grįžt, naujai atrast savo būsimų prisiminimų vietoves. Skaičiau ir tarsi tuo pat metu ten buvau, neįtikėtinai puikiai atkurtos spalvos, garsai.

'Šitaip Vilniuje dar ir šiandien tebekvepia geidulys, kuris kasmet pavasarį pakimba ore - alyvom, jazminais, dar - šviežiai sulytom senamiesčio dulkėm ir pro bažnyčios durų prieangį tarsi memento mori išnyrančiu pelėsių ir smilkalų kvapu'

'Žemuogės ant smilgos, iš gatvės prekeivio kopūsto išskrendantis baltas drugelis, lietaus lašų raštas ant lango stiklo, įtrūkimas molio vazone ant palangės.. - maži kasdienybės stebuklai, mažmožių ontologija, niekučių filosofija'

'Ar ji būtų supratusi, kokia tai laimė, koks malonumas bėgti Vilniaus grindiniu, tomis pačiomis gatvėmis, pažįstamomis ir jai; bėgti kai tau penkiolika, su dviem besiteliūškuojančiais vandens kibirais, prileistais iš pompos kieme; bėgti kai šviečia saulė ir atspindi vandeny kaip skystas auksas, čirškia žvirbliai, nuo vėjo barška langų rėmai..'

'Vieta atrodė kelių šimtmečių senumo, o gal dėlto buvo kaltas viloje tvyrantis egzotiškas kvapas - keistas, stiprus lyg kažkas degtų, bet ne smilkalai kvepėjo saldžiau ir šilčiau, nei kvepia bažnyčios Europoje; lyg kažkas gyvo saldžiai sviltų, smelktųsi tiesiai į smegenis' [tiesa ne Vilnius, bet skanu]

- įdomiai atskleistus istorijos vingius ('Vilniaus vėtrungės', 'Vilnerio sugrįžimas')

- netikėtus posūkius ('Žaismastis', 'Danielius Dalba')

Užvertus knygą svarčiau ir kuris gi apsakymas labiausiai buvo man artimas. Turiu pripažint 'Žeismastis', paslėptoms užuominoms tikrai nelikau abejinga.

Už ironiją, puikiai perteiktus garsus, spalvas, objektus - 8/10

Neapkęsti arba mylėti. Bet neįmanoma likti abejingam Kristinai Sabaliauskaitei ir jos knygoms.

Taip pat ir šioms istorijoms – skirtingoms, bet kartu ir susietoms tarpusavio saitais.


Praeitys, dabartys, ateitys – viskas...

Neapkęsti arba mylėti. Bet neįmanoma likti abejingam Kristinai Sabaliauskaitei ir jos knygoms.

Taip pat ir šioms istorijoms – skirtingoms, bet kartu ir susietoms tarpusavio saitais.


Praeitys, dabartys, ateitys – viskas susipina ir susilieja knygos puslapiuose.


Įžūli, įtraukianti, sodri knyga.


Užverčiamas paskutinis puslapis. Plojimai.


O aš jau laukiu naujo susitikimo...

Dar visai neseniai Kristiną Sabaliauskaitę vertinau gana skeptiškai. Ir netgi tiksliai negalėčiau įvardyti kodėl. Kad per staigiai atsirado, kad yra (atrodo) arogantiška, kad gal tikrai jos įspūdinga silvareriška sėkmė...

Dar visai neseniai Kristiną Sabaliauskaitę vertinau gana skeptiškai. Ir netgi tiksliai negalėčiau įvardyti kodėl. Kad per staigiai atsirado, kad yra (atrodo) arogantiška, kad gal tikrai jos įspūdinga silvareriška sėkmė pataikauja nekritiškam literatūriam skoniui. Tada perskaičiau pirmąją Silva Rerum; įspūdis - iki šiol jokioje knygoje nebuvau aptikusi tokio nebanalaus ir paprasčiausiai gražaus (bet nepagražinto) meilės aprašymo. Antroji Silva Rerum manęs dar laukia šiais metais. O dabar - apie Danielių Dalbą. Apie jį ir apie knygą kaip jis - šiuolaikišką, kartais grubią, cinišką, bet realią (?). Man pats ryškiausias šios knygos leitmotyvas - idėja, kad žmogaus išorė slepia daug, labai daug dalykų. Kitaip sakant, nespręsk apie žmogaus laimę iš jo aprangos, visuomeninės padėties, sutuoktinio finansinių galimybių ir pan. Atrodytų, visai neoriginali įžvalga, ir visi mes šitai suprantame. Sakyčiau, nė velnio. Suprantame, o vis tiek sprendžiame, vis tiek vertiname, o įvertinę jaučiamės labai nelaimingi (kaip Olibanumo draugės arba Žeismasčio Ramutė), nors be reikalo. Kristina Sabaliauskaitė beveik kiekvienoje istorijoje tai pabrėžia - kasdieniškomis, kone buitinėmis situacijomis, bet išties meistriškai.

Kita vertus, negaliu sakyti, kad visiškai viskas knygoje patiko. Kelios istorijos kalbos atžvilgiu pasirodė perspaustos, o gal tai tiesiog mano subjektyvus ir senamadiškas pojūtis, kad literatūroje vaizduojami dalykai turėtų būti šiek tiek pakylėti (net jei ir kalbama šių laikų kalba). Viena mažiausiai paveikių liko ir Danieliaus Dalbos (DaDa) - šiuolaikinio stereotipiškai sėkmingo vyro, šiek tiek dadaistinės (bent jau savo skandalingumu) asmenybės, įkūnijančios dabartį - istorija. Gal todėl, kad asocijavosi su neseniai matytu ne itin patikusiu fantastiniu filmu, kurio niekaip negaliu prisiminti, ir su vasarą skaitytu Jameso Hiltono Dingusiu horizontu (pastarasis paliko gerą įspūdį; beje, jis taip pat iš Baltų lankų fondo).

Tiesa, dar Vilnius. Šioje knygoje - visai kitoks, bet nemažiau svarbus, daugiakultūris, žadinantis prisiminimus, suguldytus į dabarties - tokios danieliškos - silva rerum.

Ir štai taip po Danieliaus Dalbos & kitų istorijų mano nuomonė apie Kristiną Sabaliauskaitę pasikeitė. Na ir kas, kad staigiai atsirado, bet atsirado išsilavinusi, išlaukusi savo laiko, turinti ką ir žinanti kaip pasakyti. Labiau rafinuota ir jaučianti savo vertę nei arogantiška (ne veltui ir jos tinklaraštis - Rafinerija - rafinuotas, ir jau tikrai kad ne be reikalo jos autorines teises gina Lawin). Danieliaus Dalbos žodžiais tariant, taip gali erzinti tik pranašesnis intelektas. Galiausiai, ir gera literatūra gali būti populiari. Suprantama ir pagauli, kalbanti tarsi iš mums visiems svarbaus konteksto ištrauktais ryškiais, įsimenančiais epizodais.

Verta paskaityti - да да.

Labai įdomi,įtraukianti knyga. Nebuvau įsitikinusi,kad apsakymo rėmuose rašytos istorijos gali būti tiek patrauklios skaitymui. O Sabaliauskaitės istorijos labai gilios savo mintimi, intriguojantys siužetai. Neatsistebiu...

Labai įdomi,įtraukianti knyga. Nebuvau įsitikinusi,kad apsakymo rėmuose rašytos istorijos gali būti tiek patrauklios skaitymui. O Sabaliauskaitės istorijos labai gilios savo mintimi, intriguojantys siužetai. Neatsistebiu autorės erudicija ir mokėjimu taip meistriškai,kartais su sarkazmu,bet niekada paviršutiniškai. Labai rekomenduoju.