Šioje knygoje nėra techninių patarimų KAIP rašyti. Kūrinio struktūros analizės ar instrukcijų. Skaitant susidarė įspūdis, kad autorė nori perteikti asmeninę patirtį kas ir kokiais būdais padeda jai kurti. Knygoje...

Šioje knygoje nėra techninių patarimų KAIP rašyti. Kūrinio struktūros analizės ar instrukcijų. Skaitant susidarė įspūdis, kad autorė nori perteikti asmeninę patirtį kas ir kokiais būdais padeda jai kurti. Knygoje nemažai patarimų kaip atsikratyti baimės rašyti, ugdyti vaizduotę, nenutolti nuo kūrinio esmės. Kokie kūrybiniai pavojai tyko. Pirminių minčių svarba kūriniui, kaip “atrasti” temas rašymui. Sugauti pabėgusį kūrybinį įkvėpimą ir t.t. Taigi, sakyčiau, kad tai daugiau patarimų - įkvėpimo knyga.

Sunku vertinti nešališkai kai labai troškau perskaityti ir šiuo metu man tai ypač įdomu. Tačiau ko gero duočiau 10 iš 10 🙂

NUOSTABI knyga! Rekomenduoju visiems santuokoje gyvenantiems artimiesiems. Ir visai nesvarbu, jei Jūs gyvenate darnų gyvenimą ir, rodos, esate visiškai laimingi. Tikrai galima dar labiau pagerinti savo tarpusavio santykius. Autorius...

NUOSTABI knyga! Rekomenduoju visiems santuokoje gyvenantiems artimiesiems. Ir visai nesvarbu, jei Jūs gyvenate darnų gyvenimą ir, rodos, esate visiškai laimingi. Tikrai galima dar labiau pagerinti savo tarpusavio santykius. Autorius pagal išsilavinimą turi ne vieną specialybę, yra sutaikęs daugybę porų ir išanalizavęs žmonių tarpusavio santykius. Kai skaičiau, pradėjau taikyti mažas bendravimo smulkmenas, kurios tikrai veikia. Susimąstykime, ko nori šalia esantis žmogus ir suteikime tai nesitikėdami atlygio, pamatysime, kad santykiai pradės žydėti. ;) (h)

Malonu tarp senų senų knygų atrasti kokį lobį. Šį kartą atrasta 1993 m. išleista knyga "Komisaras Megrė ir pamišėlė" suteikė nė vieną malonumą. Trumputė 95 psl apysaka privertė paspėlioti apie nusikaltėlį, motyvą...

Malonu tarp senų senų knygų atrasti kokį lobį. Šį kartą atrasta 1993 m. išleista knyga "Komisaras Megrė ir pamišėlė" suteikė nė vieną malonumą. Trumputė 95 psl apysaka privertė paspėlioti apie nusikaltėlį, motyvą ir atomazgą. Simenon'as išlieka savitas, nėra grandiozinių vaikymųsi, Šerloko Holmso meistriškumo, tiesiog pastabumas ir aklai vedamas tyrimas, kuris pasisuka reikia linkme.

Visada į rankas pasiėmus lietuvišką knygą yra virpuliukas ir klausimas "Ar šioji knyga pateisins viltis, kartelę, kurią užkėlė užsienio rašytojų knygos?". Ypač tokie klausimai sukyla, kai laikai fantasy, distopinę...

Visada į rankas pasiėmus lietuvišką knygą yra virpuliukas ir klausimas "Ar šioji knyga pateisins viltis, kartelę, kurią užkėlė užsienio rašytojų knygos?". Ypač tokie klausimai sukyla, kai laikai fantasy, distopinę knygą. Iš karto sakau "Taip". Jei nematyčiau pavardės, nepasakyčiau, jog tai mūsų lobis. Kažkas tarp "Bado žaidynių", "Divergentės", "Mistinio miesto", net tarp "Karavalio". Kas reiškia, jog gausite paauglę pagrindinę veikėją, pasaulį, kuris padalintas į gerą ir blogą, kovą, paslaptį, daug veiksmo. Gražiai panaudotus elementus kaip gėlės, haliucinacijos, stiprūs veikėjai. Skanu ir norisi antros dalies.

Gal dėl to, kad skaičiau el. knygos versiją, knygą skaityti buvo sudėtinga. Bėgiojimas nuo vieno veikėjo prie kito, kalbėjimas pirmu ar trečiu asmeniu, persikėlimas kelis kartus iš dabarties į praeitį privertė prie knygos...

Gal dėl to, kad skaičiau el. knygos versiją, knygą skaityti buvo sudėtinga. Bėgiojimas nuo vieno veikėjo prie kito, kalbėjimas pirmu ar trečiu asmeniu, persikėlimas kelis kartus iš dabarties į praeitį privertė prie knygos praleisti daugiau laiko nei paprastai. Tačiau pati istorija įdomi, įtraukianti, intriguojanti, nors atomazga kiek per paprasta.