Knygos pavadinimas neatitinka knygos turinio. Tiesiog dar viena knyga, kuria bandoma padėti moteriai susidėlioti savo kasdienybę, peržiūrėti praeitį, kad kažkiek pakeistų dabartį ar ateitį. Vienintelis protingas personažas...

Knygos pavadinimas neatitinka knygos turinio. Tiesiog dar viena knyga, kuria bandoma padėti moteriai susidėlioti savo kasdienybę, peržiūrėti praeitį, kad kažkiek pakeistų dabartį ar ateitį. Vienintelis protingas personažas knygoje buvo Klodas, kurio idėjomis sekama Kamilė (suaugusi moteris) bandė tvarkytis savo rutina virtusį gyvenimą. Bet jos elgesys piktino skaitant knygą ;) Tikrai :) Kaip taip gali elgtis suaugusi moteris su kitais suaugusiais žmonėmis? Nesupratau... Iš tikrųjų autorei nepavyko perteikti to, ką ji norėjo, daug minčių šokinėjimo, nereikšmingų vietų aprašinėjimų, neatskleidžiami santykiai su vyru, kuriuos ji nori pakeisti.. Trūko.. Ji neužaugo per visą knygą ir tikrai negali tapti dar viena "rutinologe".

Knyga "Tinder" programėlės naudotojoms-mėgėjoms :) Juokauju :) Tai pirmojo mano perskaityta Jo Nesbø knyga ir antrasis susidūrimas su šio autoriaus kūryba, nes neseniai peržiūrėjau "Sniego senį". Ir dar kartą įsitikinau,...

Knyga "Tinder" programėlės naudotojoms-mėgėjoms :) Juokauju :) Tai pirmojo mano perskaityta Jo Nesbø knyga ir antrasis susidūrimas su šio autoriaus kūryba, nes neseniai peržiūrėjau "Sniego senį". Ir dar kartą įsitikinau, kad tai puikiai filmų scenarijams tinkamos knygos. Jose yra ir intriga, ir ilga įtraukianti įvykių eiga ir kulminacija, ir meilė, ir kraujas, ir mirtys, ir ligoninės, ir alkoholis, ir sekso scenos, gašlumai ir viso to nevyniojimai "į vatą". Labai norvegiška... Rekomenduoju,,, tik gal ne taip kaip aš - imtis ne nuo paskutinių kūrinių apie detektyvą Harį Hūlę :)

"Love is like pamp pamp" - pagalvojus apie šią knygą iš karto galvoje skamba Def Leppard "Pour some sugar on me". Arba "Shall we play a game?" robotiškas klausimas iš WarGames. Tai šedevras, kuris talpina žaidimą žaidime...

"Love is like pamp pamp" - pagalvojus apie šią knygą iš karto galvoje skamba Def Leppard "Pour some sugar on me". Arba "Shall we play a game?" robotiškas klausimas iš WarGames. Tai šedevras, kuris talpina žaidimą žaidime persunkta 80-tųjų dvasia. Kas vyresnis nusigriebs šią knygą atpažins ne vieną detalę, kurios nereiks aiškintis, o kas šio laikotarpiu nepažįsta suras nė vieną atradimą.

Kai realybė tikras "Pragaras" ir nieko stebuklingo nežada, vien tik krizės, siaubulybės, visada galima pabėgti į "Oasis". Žaidimas, kuris laikui bėgant tapo viskuo įmanomu, neatsiejama gyvenimo dalimi kiekvieno žemiečio. Vieną dieną visi išgirsta pranešimą, jog mirė "Oasis" kūrėjas, kuris paskelbia paskutinį savo žaidimą ir neįtikėtiną prizą. Visas pasaulis atkunta, atsiranda Gunteriai ir IOI parankiai Sixers'ai. Kova tarp tų, kurie ne tik nori laimėti prizą, pakeisti savo, o gal ir visą žmonijos gyvenimą, bet ir tų, kurie nori "Oasis" nusisavinti ir paversti dar vienu savo galios įrankiu.


Tegaliu pasakyti vieną galutinį verdiktą - EPIC

Be galo jautri Tiganos ir Geibo istorija. Jie turėjo viską, bet netikėta avariją atėmė viską. Po šios reikia atsitiesti, susigyventi su netektimi, kai paprastos priemonės, regis, nepadeda, beveik ryžtingai trys ištraukti...

Be galo jautri Tiganos ir Geibo istorija. Jie turėjo viską, bet netikėta avariją atėmė viską. Po šios reikia atsitiesti, susigyventi su netektimi, kai paprastos priemonės, regis, nepadeda, beveik ryžtingai trys ištraukti lapeliai nulemia kelionės maršrutą į kitokią kovą su netektimi, save pažinimu bei tiesos pripažinimu, kad ir kokia ji būtų. Knyga, kuri sukelia ne vieną emociją, o pabaigoje nuoširdžiai pravirkdo.