Nesvarbu kiek tau būtų metų, vampyrai yra vienas iš tų dalykų, kuris traukia mūsų dėmesį. Nors ir atrodo, kad jau yra tiek daug istorijų papasakotų apie šiuos kraują geriančius nemirtinguosius, tačiau štai - dar viena...
Nesvarbu kiek tau būtų metų, vampyrai yra vienas iš tų dalykų, kuris traukia mūsų dėmesį. Nors ir atrodo, kad jau yra tiek daug istorijų papasakotų apie šiuos kraują geriančius nemirtinguosius, tačiau štai - dar viena istorija buvo parašyta ir paleista į platųjį pasaulį. Net pavadinimas rėkia, kad knygoje svarbus dalykas yra ... VAMPYRAI. Tačiau tai tik žodis, už kurio slypi kai kas giliau, kai kas, ko slapčia galėtų pavydėti kiekvienas asmuo - draugystės.
Knygoje yra aprašoma tikrai pavydėtina draugystė tarp dviejų merginų: viena iš jų yra princesė, kol kita sergėtoja/ kovotoja. Tarp jų yra labai stiprus ryšys, kuris net suteikia progą ne tik pagrindinei veikėjai, tačiau ir skaitytojams regėti platesnį istorijos vaizdą ir sužinoti, ką iš tikrųjų jaučia abi merginos, kadangi Rouz sugeba regėti Lizos akimis, jausti tai, ką jaučia draugė.
Taip pat vertėtų pasakyti, kad abi merginos yra savotiškos priešingybės: princesė linkusi prie gėrio, pagalbos kitiems, smurto netoleravimo, taikos, kai kita turi aštrų liežuvį, nebijo pavartoti smurto, yra stipri asmenybė. Kitaip tariant, jos yra pliusas ir minusas, kažkuo papildo viena kitą. Būtent dėl to, kad šios asmenybės yra kaip diena ir naktis, yra ganėtinai įdomu skaityti istoriją ir kartu stebėti, kaip ši draugystė gyvuos, kaip merginos kovos viena dėl kitos bei visad palaikys kitą.
O palaikymo tikrai reikia. Šioji vampyrų akademija yra tikras pragaras ir autorė nesiteikia nei kelioms minutėms suteiki skaitytojui progą užsimiršti, kad mokykla yra tikra kančia: merginos yra apkalbamos, jos yra kaltinamos įvairiais dalykais, terorizuojamos, gauna šlykščias dovanas... Skaitydama šią knygą džiaugiausi, kad mano mokyklos gyvenimas nebuvo toks pragariškas.
Skaitydami tas bjaurias/šokiruojančias vietas galėtų atrodyti, kam autorė vis tai akcentuoja. Juk galėjo kelis kartus tai paminėti ir pamiršti. Bet to ji nedarė ir tai tik suteikė įvykiams aštrumo, gilesnės prasmės, kadangi visos tos patyčios atskleidžia, koks žmogus iš tikrųjų yra ir ką jis gali padaryti dėl draugystės ar keršto.
Kaip jau žinote, pagal šią knygą jau yra sukurtas filmas. Dar jo nemačiau, tačiau vis dėl to negyvenu kur nors oloje kaip urvinis - mačiau filmukus ir nuotraukas. Todėl skaitydama šią knygą vis mėginau ją palyginti su aktoriais, vietomis, kurios yra viešai atskleistos filmukuose. Turiu pasakyti, kad pagrindinės aktorės man atrodė ganėtinai taikliai parinktos. Nežinau kaip tai įvardinti, tačiau bent jau aktorės, mano nuomone, sugebėjo pagauti savo herojų manierą.
Grįžtant prie kūrinio, norėčiau paminėti, kad knyga parašyta su tokiu ganėtinai sarkastišku humoru. Pagrindinė veikėja nebijo iš savęs pasityčioti, pasijuokti. Tikrai atrodo, kad ją išmušti iš vėžių yra sudėtingas reikalas. Man tai patiko.
O dabar pats svarbiausias dalykas merginoms - romantika. Knygos pabaigoje tikrai yra kambarys, lova... Bet ten veiksmas vyksta tikrai netradiciškai. Net nenoriu ko nors paminėti, kad nesugadinčiau staigmenos tiems, kas skaitys šią knygą. Bet nereikėtų sakyti, kad nėra jokių veikėjų susižavėjimo ženklų knygos viduryje ar pradžioje. Jų yra. Kažkodėl labiausiai man patiko tas momentas, kai veikėja buvo pagauta su jaunuoliu.
Tuoj pat pašoko nuo sofos. Būčiau lengvai susitvarkiusi su kitu mokiniu, net su prižiūrėtoja, bet tikrai nesitikėjau pamatyti Dimitrijų.
Jis staigiai atplėšė duris tarsi būtų norėjęs ką nors užklupti ir tą siaubingą akimirką, kai jis kaip uraganas įsiveržė vidun, supratau, kodėl Meisonas vadina jį dievu. Jis žaibu atsidūrė prie Džesio, suėmė už marškinėlių ir kone pakėlė nuo žemės.
<...>
-Tada drožk, -Paleistas Džesis dingo greičiau - jei tai įmanoma - nei įsiveržė Dimitrijus. Tada mokytojas atsigręžė į mane ir piktai blykstelėjo akimis. Jis nepratarė nė žodžio, bet negalėjo nuslėpti pykčio ir nusivylimo.
Ir staiga viskas pasikeitė.
Jis nustebo, tarsi matytu mane pirmą kartą. Jei jo vietoj būtų buvęs kas kitas, būčiau pasakiusi, kad jis mane nužiūrinėja. Taip ir buvo, jis mane nužiūrinėjo. Veidą. Kūną. Susigriebiau stovinti prieš jį vienais džinsais ir liemenėle - juoda liemenėle.
<...>
-Patinka? - paklausiau.
-Renkis.
Dimitrijaus veidas tapo griežtas. Jis užgniaužė savo jausmus. Puslapiai 100-101
Daugiausiai ir tikriausiai labiausiai merginoms gali patikti šioji romantika tarp Dimitrijaus ir Rouz todėl, kad ji uždrausta ir ji jiems gali kainuoti labai daug.
Šįkart jis buvo atviras.
-Taip, Roza. Norėjau tavęs. Vis dar noriu. Norėčiau... kad galėtume būti kartu.
- Tai kodėl man melavai?
<...>
-Todėl, kad mes negalim būti kartu.
-Dėl amžiaus skirtumo, tiesa? - paklausiau. - ir dar dėl to, kad tu - mano mokytojas?
Jis švelniai nubraukė ašarą išdavikę, nuriedėjusią mano skruostu.
- Ne tik dėl to. Kada nors abu sergėsim Lisą. Turėsiu ją apsaugoti bet kokia kaina. Jei puls strigojai, turėsiu užstoti ją savo kūnu.
- Žinau. Tai tavo pareiga, -vėl aptemo akys.
- Ne. Jei leisiu sau tave mylėti, užstosiu tave, o ne ją.
Puslapiai 263-264
Tikrai jaudina ir verčia pagriebti kitas dalis tam, kad sužinočiau, kiek ši uždrausto vaisiaus sukurta įtampa pakenks šiems veikėjams.
Prie to paties dar verta paminėti, kad knygoje yra keisti žodžiai, kaip strigojai, dampyrai ir dar daugybė liežuvį į stresą varančių žodžių. Be to, knygoje tikrai nestinga taip pat rusiškų vardų bei pavardžių. Tie keisti žodžiai knygoje yra nebe reikalo: jais yra įvardijami veikėjų tipai, kaip pvz. ar tu tas gerasis vampyras, ar tu blogasis vampyras ir panašiai. Nors ne kartą tos sąvokos skrajojo knygos puslapiuose, tačiau vis tiek nepajėgiau jų gerai įsisavinti. Jeigu kas nors pasakytų man vieną iš tų keistų žodžių be konteksto, pasakyti, ką jis įvardina, tikrai negalėčiau.
Istorijoje didelis dėmesys yra kreipiamas dviem įvykiams: avarijai ir juodo varno prikėlimui. Šie du įvykiai yra ne kartą istorijoje minimi ir jie įtakoja tai, kas vyksta tolimesnėje istorijoje. Knygos pradžioje yra suteikiami trumpučiai žvilgsniai į praeitį, būtent į tuos įvykius. Bet jei tokie trumpučiai ir neaiškūs, kad iškelia daugiau klausimų, nei atsakymų. Bet skaitant knygą toliau, tie momentai yra vis detaliau pateikiami, kad klausimai turėtų atsakymus. Toks kabliukas man patiko, nors kartais erzindavo skaityti tą patį.
Viską susumavus, knyga tikrai išsiskiria iš kitų vampyrų knygų tuo, kas joje yra svarbiausia: draugystė, uždrausta meilė ir vampyrų klasifikavimu. Plius, sarkastiškas, kandus veikėjos pasakojimo būdas.
Knyga tikrai turėtų patikti tiems, kam patinka stiprios veikėjos, kam patinka vampyrai ir mokykloje vykstančios melodramos.
Kitty Writer apžvalgos :)
rodyti daugiau
