Taip sutapo, kad iki šios knygos, buvau perskaičiusi daugumą kitųšios autorės romanų, kurie ir patiko ir prislėgė dėl to , ką ten patyrė herojės. Dar vienas keistas sutapimas, paskutinė knyga, kurią perskaičiau priš...

Taip sutapo, kad iki šios knygos, buvau perskaičiusi daugumą kitųšios autorės romanų, kurie ir patiko ir prislėgė dėl to , ką ten patyrė herojės. Dar vienas keistas sutapimas, paskutinė knyga, kurią perskaičiau priš "Tos akimirkos" buvo de Beauvoir knyga „Palaužta moteris“ . Gal todėl šios "akimirkos paliko tokį įspūdį. Man patiko. Labai. Gal kad knygos turinį priėmiau ne kaip romaną, o kaip dar vieną pamoką, kad mano kartos ir aplinkos moterys dovanų gavo tai, dėl ko kitoms moterims teko daug kovoti. Tai kas man atrodo savaime suprantama, kitoms teko pasiekti per visą gyvenimą.
Knygą nėra lengva skaityti, nes be iš anksto atliktų "namų darbų" ji ko gero sunkiai suvokiama, dėl savo fragmentiškumo.
Patarimas besiruošiantiems ją skaityti- prieš tai šiek tiek susipažinti su Wassmo kūryba

Net jei sioje knygoje yra jos autobiografijos dalele, tai man vistiek si knyga nepatiko. Sunkiai parasyta, painiai. Man nelabai issami buvo, noretusi uzduoti klausimu kai kuriose vietose. Liko daug neaiskumu. Taciau akivaizdu viena, kad...

Net jei sioje knygoje yra jos autobiografijos dalele, tai man vistiek si knyga nepatiko. Sunkiai parasyta, painiai. Man nelabai issami buvo, noretusi uzduoti klausimu kai kuriose vietose. Liko daug neaiskumu. Taciau akivaizdu viena, kad norbegu moterys tokios jau yra, jos nori tapti, buti ir likti nepriklausomomis moterimis. Sioje knygoje-ne tik nuo vyro, bet ir nuo savo seimos, vaiku. Taciau man nepatiko ne tai, o tik tai, kaip knyga parasyta.

Kadangi H. Wassmo yra viena mano mylimiausių rašytojų (labai patiko tiek jos trilogija apie Diną, tiek "Septintas susitikimas", mažiau patikusi, bet irgi nebloga - "Šimto metų istorija"), naujoji šios autorės knyga ir dar...

Kadangi H. Wassmo yra viena mano mylimiausių rašytojų (labai patiko tiek jos trilogija apie Diną, tiek "Septintas susitikimas", mažiau patikusi, bet irgi nebloga - "Šimto metų istorija"), naujoji šios autorės knyga ir dar autobiografiniais motyvais, atsidūrė mano "must read" sąrašuose. Perskaičiusi tikrai likau nenusivylusi. Ši knyga pasakoja moters gyvenimo istoriją nuo vaikystės, kelią į rašytojos amatą, santykius su šeima, skaudžias patirtis ir išgyvenimus, kurie atsiskleidžia ne tik pasakotojos lūpomis, bet ir sapnuose, o riba tarp realybės ir sapnų labai plonytė...Sakytum, kiekvienas žodis romane svarbus, turi savo prasmę ir svorį. Perskaičius knygą ir iš arčiau susipažinus su pačia rašytoja, dar kitaip atsiskleidė ir kitų jos romanų herojės (Dina, Tora), supranti, kad tų herojų skausmas, charakterių bruožai, tragizmas kilę ne vien iš rašytojos fantazijų, bet ir iš skaudžios, gyvos, tikros rašytojos patirties...Ir tu negali numoti ranka į tuos išgyvenimus, kaip kartais padarai bežiūrėdama kokį filmą ar skaitydama kitą knygą - ai, čia tik filmas/knygą nieko bendro su realybe...Šiuo atveju tu jau žinai, kad tai tikrai susiję su realiais išgyvenimais ir patirtimis...
"Ją bangomis užlieja kaži koks jausmas, tikriausiai - pasitenkinimas. Sėdi ant akmens, po sėdyne pasikišusi kepurę nuo lietaus, ir žino privalanti tai išlaikyti. Prisiminti. Trumputes akimirkas, kupinas keistumo, kurio ji nemoka apibūdinti. Šilumos ir ramybės būseną.

Ar tai laimė? Apie ją nieko nežino". psl. 158.