Su šia autore jau esu susipažinusi truputį anksčiau, teko skaityti jos knygą "Gera mergaitė", kuri man iš ties paliko gerą įspūdį. Tad nei kiek neabejojau, jog ši taip pat patiks.

Heidė - moteris, kuri nori pasirūpinti...

Su šia autore jau esu susipažinusi truputį anksčiau, teko skaityti jos knygą "Gera mergaitė", kuri man iš ties paliko gerą įspūdį. Tad nei kiek neabejojau, jog ši taip pat patiks.

Heidė - moteris, kuri nori pasirūpinti visais likimo nuskriaustais žmonėmis.. Kartais ima atrodyti, jog jai jie rūpi net gi labiau, nei jos pačios šeima.
Kaip ir kiekvieną dieną, Heidė traukiniu vyksta į darbą ir iš jo. Tuomet netikėtai ji pamato paauglę, kuri stovi perone žliaugiant lietui.. Ir su savimi turi kūdikį.
Taip jau nutinka, jog Heidė šią vargšę merginą parsiveda į savo namus. Jos vyras ir dukra niekaip negali atsistebėti, kaip jai šovė į galvą parsitempti namo benamę ir dar su kūdikiu..
Mergina, kuri prisistatė Vilou vardu gali būti vagilė, o gal net gi ir blogiau.
Greitai įvykiai pakrypsta visai kita linkme ir po truputį pradeda ryškėti visai kitokia Vilou asmenybės dalis.. Tad Heidei belieka nuspręsti, kiek ji yra pasiryžusi padaryti dėl šios nepažįstamos merginos.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog čia kažkoks lengvas skaitaliukas, apie vargšę benamę paauglę, kuri dar ir su kūdikiu.
Tačiau kartais tikrai viršelis ir knygos anotacija, gali būti labai apgaulinga.
Vilou ne savo noru tapo bename.. Šioje istorijoje buvo paliesta daug be galo jautrių temų.. Tokių kaip : liga, negalėjimas susilaukti vaikų,bei kito žmogaus norų nepaisymas ir darymas tik tai, ko nori tu..
Verčiant knygos puslapius ši istorija mane tiesiog įtraukė.. Vis paaiškėdavo naujų paslapčių, kurios neleido istorijos pamiršti iki pat paskutiniojo puslapio.
Jei norisi geros dramos, kuri tikrai nebus saldi, o labai gyvenimiška, rekomenduoju būtent šią Kubicos knygą.

Aš knyga skaičiau tik kaip istoriją. Ji buvo visai įdomi, bet atminčiai atgaivinti, teko pasiieškoti priminimo, apie ką gi ji:
Ji pamato paauglę, stovinčią perone žliaugiant lietui ir glaudžiančią prie savęs kūdikį....

Aš knyga skaičiau tik kaip istoriją. Ji buvo visai įdomi, bet atminčiai atgaivinti, teko pasiieškoti priminimo, apie ką gi ji:
Ji pamato paauglę, stovinčią perone žliaugiant lietui ir glaudžiančią prie savęs kūdikį. Įsėda į traukinį ir nuvažiuoja, bet nepajėgia atsikratyti minčių apie merginą...
Heidė Vud – kilniaširdė moteris: dirba ne pelno organizacijoje, rūpinasi likimo nuskriaustais žmonėmis. Tačiau vyras ir dukra pasibaisi, kai vieną dieną ji parsiveda namo merginą vardu Vilou su kelių mėnesių kūdikiu ant rankų. Purvina, baugšti benamė gali būti vagilė, o gal dar blogiau. Nepaisydama artimųjų prieštaravimo, Heidė pakviečia Vilou su vaiku apsistoti savo namuose. Tačiau, ryškėjant paauglės praeities nuotrupoms, ji priversta apsispręsti, kiek pasiryžusi nuveikti dėl nepažįstamosios.

Visada galvojau, kad "Svajonių knygų" leidžiamos knygos yra lengvi, aistros bei meilės prisotinti romanai, bet, deja, klydau. Vienas kitas yra būtent tos istorijos, kurios galėjo nutikti kiekvienam iš mūsų. Nors tai antrasis...

Visada galvojau, kad "Svajonių knygų" leidžiamos knygos yra lengvi, aistros bei meilės prisotinti romanai, bet, deja, klydau. Vienas kitas yra būtent tos istorijos, kurios galėjo nutikti kiekvienam iš mūsų. Nors tai antrasis autorės romanas, visiškai neturintis sąsajų su pirmuoju, netikėtai bibliotekoje patraukė mano dėmesį. Ne paslaptis, kad mėgstu šeimos dramas, kuriose apstu socialinių ir psichologinių problemų. Matyt tai neatsiejama nuo to, ką teko studijuoti ir mokytis studijų metu. Jei paklaustumėt apie ką ši knyga, atsakyčiau dviem žodžiais - apie MOTERIS iš didžiosios raidės. Kiekviena iš jų savas problemas išgyvena skirtingai, kiekviena iš jų į gyvenimą bando "kabintis" kiek įmanoma tvirčiau, kiekviena iš jų praeities šmėklas stengiasi palikti toli už savęs, bet kad ir kaip norėdamos visa tai kuo greičiau pamiršti, jos vis dažniau atsigręžia į praeitį, kuri buvo šiurpi, negailestinga ir palikusi gilius randus jų viduje. Ką jaučia bei išgyvena moteris, kuri susirgusi vėžiu, turėjo atimti gyvybę dar jos įsčiose užsimezgusiai gyvybei? Ir ką jaučia mergina, kurią jos įtėvis seksualiai išnaudojo prieš jos valią? Dvi moterys, du likimai, dvejos istorijos, kurias sieja kažkas artimo, bet ir kažkas tolimo. Šiai knygai labai tiktų mano mėgstamo rašytojo Haruki Murakami žodžiai: "Kaip besistengsi, bet kai jau skauda, tai skauda". Šioje istorijoje labai skauda ir net jokie vaistai čia negali padėti. Belieka tik priimti gyvenimo šūkį - pasiduoti arba kovoti. Ką pasirenka kiekvieną iš jų, sužinosite perskaitę šią istoriją. Perskaičiusi šią knygą, norisi dar labiau palaikyti tas moteris, kurios dėl vienokių ar kitokių sveikatos problemų negali turėti atžalų. Kartais tokios moterys atrodo stipriausios už visus pasaulio kalnus, o jų širdis neišmatuojamai pilna gėrio ir meilės, kuria gali dalintis su visais žmonėmis, o ypač vaikais. Prisipažinsiu šią knygą perskaičiau įkvėpta vienos pažįstamos istorija, kuri dėl tam tikrų ir rimtų sveikatos problemų turėjo pasirinkti savo gyvenimą be vaikų, tačiau savo meile ir šiluma mielai dalinasi su savo globojamais vaikais. Todėl čia labai tiktų tokia citata: "Nebijokime būti pažeidžiami. Tas, kuris nebūtų sužeidžiamas, negalėtų nieko pajusti. Jis taptų skardiniu, mechaniniu ir negyvu žmogumi. Visuomet kilus kančiai atsiranda ir paguoda kančioje".

Antroji autorės skaityta knyga.
Įtraukianti jau nuo pirmųjų puslapių. Istorija pateikiama trijų veikėjų akimis, tad pavyksta susidaryti daug aiškesnį vaizdą apie pasakojamą istoriją.
Knygoje gvildenamos skaudžios temos:...

Antroji autorės skaityta knyga.
Įtraukianti jau nuo pirmųjų puslapių. Istorija pateikiama trijų veikėjų akimis, tad pavyksta susidaryti daug aiškesnį vaizdą apie pasakojamą istoriją.
Knygoje gvildenamos skaudžios temos: sutuoktinių susvetimėjimas, neištikimybės nuojauta ir pagundos, tėvų netektis, vaikų tvirkinimas, neišsipildę troškimai.
Emociškai sunki knyga, kuri palieka nemažai neatsakytų klausimų, tačiau taip tik dar labiau paskatina skaitytoją galvoti apie knygą ir jos veikėjų likimą.

Knyga patiko. Pabaigoje paliko klaustukų, kaip gi susiklostys veikėjų gyvenimai. Knygos pabaigoje kaip ir padėtas daugtaškis, norėtųsi dar kažkokio tęsinio. Pats knygos dėstymas, kai pasakojama iš skirtingų veikėjų...

Knyga patiko. Pabaigoje paliko klaustukų, kaip gi susiklostys veikėjų gyvenimai. Knygos pabaigoje kaip ir padėtas daugtaškis, norėtųsi dar kažkokio tęsinio. Pats knygos dėstymas, kai pasakojama iš skirtingų veikėjų pozicijų, padėjo suprasti veikėjų veiksmus ir poelgių motyvus. Kartais susimąstydavau, kaip žmonės leidžia viskam tekėti savo vaga: socialinė darbuotoja niekada neužsuka neįspėjusi į globėjų šeimą, nepasikalba su globojamos mergaitės mokytojais, nors globėjas tvirtina, kad ji mokosi blogai, vyras patiki, kad žmonai viskas gerai ir nesikreipia į specialistus pagalbos. Atrodo, kad keli poelgiai galėjo išjudinti viską ir visų gyvenimai būtų susiklostę visiškai kitaip. Na, bet nebūtų tokios knygos.

Įdomi knyga, kurioje susipina dvi skausmingos istorijos. Jaunos merginos ir moters keliai susikerta, tarsi ir nulemti likimo. Viena iš jų, atrodo, gyveno laimingą gyvenimą, tačiau praeities skausmas tik laukė patogių...

Įdomi knyga, kurioje susipina dvi skausmingos istorijos. Jaunos merginos ir moters keliai susikerta, tarsi ir nulemti likimo. Viena iš jų, atrodo, gyveno laimingą gyvenimą, tačiau praeities skausmas tik laukė patogių aplinkybių, kad prasiveržtų visu pajėgumu... Kita nuo mažens patyrė didžiausius praradimus ir kančią, bet nenustojo gyventi ir tikėti... ir tarp jų du vyrai, vienas suaugęs, kitas dar tik jaunuolis, bet abu stipriai mylintys... man patiko pabaiga, nes ji tarsi ir suteikia viltį, kad ateityje dar viskas bus gerai...