Puiki knyga apie neįprastą šeimą. Turbūt daugelis už kai kuriuos šios šeimos tėvų poelgius juos pasmerktų, tačiau tarp šiurpinančių kasdienybės detalių ir, atrodo, mylintiems netinkamo elgesio, prasismelkia šeimos...

Puiki knyga apie neįprastą šeimą. Turbūt daugelis už kai kuriuos šios šeimos tėvų poelgius juos pasmerktų, tačiau tarp šiurpinančių kasdienybės detalių ir, atrodo, mylintiems netinkamo elgesio, prasismelkia šeimos narius jungianti meilė ir rūpesti vienas kitu. Ir viskas taip tikroviška, atvira ir jautru, kad patiki ir pamėgsti knygos herojus.

Tai viena iš retesnių knygų, kurią perskaitęs negali pamiršti. Vėl ir vėl su jos heroje keliauji ypatingai sunkiu, keistu jos gyvenimo nuo pat ankstyvos vaikystės keliu. Šeimos tėvas myli savo vaikus, ypač dukrą, šios...

Tai viena iš retesnių knygų, kurią perskaitęs negali pamiršti. Vėl ir vėl su jos heroje keliauji ypatingai sunkiu, keistu jos gyvenimo nuo pat ankstyvos vaikystės keliu. Šeimos tėvas myli savo vaikus, ypač dukrą, šios knygos heroję (tai autobiografinė atsiminimų knyga). Tačiau labai jau keista ir savotiška jo meilė. Nors apsiskaitęs, nestokojantis žinių, savaip auklėja vaikus. Jo vaizduotė peržengia realybę, jo fantazijos glumina, o potraukis alkoholiui paverčia nesąžiningu, ekscentrišku žmogumi. Motina menininkė, skrajojanti savo svajonių pasaulyje, visai nesirūpinanti vaikais, įsitikinusi, kad jie patys turi pasirūpinti savimi, ir taip užsigrūdinti, nes gyvenimas nelepina. Ji pati nenori ir nesistengia nei būti namų šeimininke, nei imtis kokio nors darbo, kad užtikrintų savo vaikams normalų gyvenimą. Bėga nuo bet kokios atsakomybės šeimai ir vaikams. Penki vaikai (iš kurių viena mergytė mirė 9 mėnesių) - trys mergaitės ir berniukas priversti patys savo vaikiškomis jėgomis kabintis į gyvenimą, suktis iš beviltiškiausių padėčių. Jie rūpinasi vienas kitu, užjaučia ir globoja vienas kitą, ieško maisto ir šilumos. Ir netgi augdami tokioje nenormalioje, net šiurpinančioje aplinkoje, sugeba išgyventi ir pasirinkti sveiką normalų ir gražų gyvenimo kelią. Priešingai nei jų tėvai, kuriems visai patinka benamių klajūnų dalia. Šiuo atveju visai nepasiteisino patarlė kad "obuolys nuo obels netoli rieda".

Ypač stebina autorės sugebėjimas iš tokios skaudžios tikrovės, parašyti tokią šiltą, nuoširdžią be pykčio, su begaliniu atlaidumu, net meile alsuojančią atsiminimų knygą. Puikią knygą, kurią norėčiau turėti savo knygų lentynoje.

Žaviuosi autore ir džiaugiuosi drauge su ja.