Romane pasakojama apie jauną merginą, kuri, norėdama užsidirbti, nusprendžia išvažiuoti į užsienį, bet tampa prekybos žmonėmis auka. Mane sudomino, jog norvegų autorė rašo apie paauglę iš Lietuvos.
Žinoma, imdama tokio...

Romane pasakojama apie jauną merginą, kuri, norėdama užsidirbti, nusprendžia išvažiuoti į užsienį, bet tampa prekybos žmonėmis auka. Mane sudomino, jog norvegų autorė rašo apie paauglę iš Lietuvos.
Žinoma, imdama tokio siužeto knygą, net nesitikėjau, jog tai bus švelnus pasakojimas, bet net ir pati nustebau, dėl savo jautrumo šiai temai. Tai tikrai nebuvo ta knyga, kurią norėčiau griebti ir perskaityti vienu prisėdimu. Kiekvieną kartą prieš atsiverčiant, jau imdavo nerimas, kokius siaubus šįkart atskleis puslapiai...
Visą laiką taip ir atrodė, jog situacija yra tiesiog be išeities, visiškai beviltiška. Labai tikėjausi aiškesnės pabaigos, bet teko pasitenkinti parašytaja.

Perskaičiusi šios knygos aprašymą, jau žinojau ko tikėtis. Labai sudomino, kad norvegų rašytoja rašo apie Lietuva, aišku labai norejosi perskaityti ką nors gero, bet..
Pradėsiu nuo to, kad skaitant šia knyga jaučiau...

Perskaičiusi šios knygos aprašymą, jau žinojau ko tikėtis. Labai sudomino, kad norvegų rašytoja rašo apie Lietuva, aišku labai norejosi perskaityti ką nors gero, bet..
Pradėsiu nuo to, kad skaitant šia knyga jaučiau šleikštulį.. buvo pikta, liūdna ir šlykštu.. Esu feministiniu pažiūrų, tad ši istorija man buvo kaip geras antausis. Vis nesąmoningai bandydavau įtikinti save, kad taip nebūna, bet tiesa aš žinau, visi mes žinome.. Mergaičių/moterų išnaudojimas, pardavinėjimas, prostitucija tai tokia sena problema, kad visi gyvename su šia problema lyg tai butų natūralu. Skaitydama vis labiau baisejausi ir vis labiau pykau ant vyru ir jų prigimties. Nežinau kokiu stipriu vyru gali save laikyti vyras, kuris išnaudoja moterį.. man tai toks vyras nevertas net zmogaus vardo.. Bet neliesiu savo nepasitenkinimo čia, tik pasidziaugsiu, kad turiu pati nuostabiausia vyrą :)
Daug skaičiau atsiliepimu, kad daug kam pasirodė jog pagrindine veikėja yra naivoka. Bet man jos naivumas neužkliuvo, ko gi galima norėti iš 15-16metu mergaites? Nemanau kad visos mes darydavome labai jau logiškus ir apgalvotus sprendimus tokiu metu, ir nežinome ką darytume jos situacijoje.. žinoma skaitydama aš daug ką daryčiau kitaip, įžvelgciau apgaules, nepasitikėciau. Bet ji buvo viena ir dar tokia jauna ir patyrusi smurtą..
Kas man nepatiko labai šioje knygoje, tai pabaiga.. pabaigus paskutinius sakinius, iškart pagalvojau - viskas?! Tada kažkaip bandžiau susigaudyti ar iš vis ta pabaiga supratau.. Ir tikriausiai iki šiol bandau suvokti kokia tai pabaiga gera ar bloga ?
Iškart perspėju tuos kas ims skaityt šia knyga - daug šokiruojančių scenų ir tai tikrai ne meilės romanas..

Kažkada šią knygą buvau skaičiusi anksčiau, bet po tiek laiko vėl nutariau pasiimti ir perskaityti, nes kai kurie fragmentai jau buvo pamiršti, o ir pačią knygos pabaigą nelabai ir prisiminiau. Skaičiau ir mąsčiau, kodėl...

Kažkada šią knygą buvau skaičiusi anksčiau, bet po tiek laiko vėl nutariau pasiimti ir perskaityti, nes kai kurie fragmentai jau buvo pamiršti, o ir pačią knygos pabaigą nelabai ir prisiminiau. Skaičiau ir mąsčiau, kodėl autorė pagrindinę knygos heroję pasirinko lietuvaitę merginą? Šiurpi istorija, kuri priverčia susimąstyti ir apmąstyti savo gyvenimą iš pagrindų, ką mes turime ir ko kartais nevertiname. Pavadinčiau šią knygą moters išlikimo istorija, kuriai reikėjo gyvenime pereiti ugnį ir vandenį, per prievartą subręsti anksčiau laiko ir kuriai į gyvenimą reikėjo pažvelgti suaugusios moters akimis, kai atrodo, jog pati dar esi vaikas. Tai istorija, kuri priverčia aikčioti, krūpčioti ir susimąstyti, kuri dar lieka atminty ilgą laiką.

Turbūt labai realistiška knyga apie merginas, kurios svajoja užsidirbti pinigų ir padėti savo artimiesiems, pasitiki tais, kuriais neturi pasitikėti ir yra įtraukiamos į prostitucijos verslą. Bet mane taip pat labai nervino tas...

Turbūt labai realistiška knyga apie merginas, kurios svajoja užsidirbti pinigų ir padėti savo artimiesiems, pasitiki tais, kuriais neturi pasitikėti ir yra įtraukiamos į prostitucijos verslą. Bet mane taip pat labai nervino tas veikėjos naivumas, gal būt iš pradžių, po nepriklausomybės atkūrimo ir sienų atsidarymo, būtų galima patikėti tokiu naivumu, bet dabar žinant tiek daug visokios informacijos, toks naivumas jau būtų laikomas kvailumu... nors nuo kvailumo nieks nesam apsaugotas...

Aprašyta istorija dažnai girdima realiame gyvenime. Jauna, naivi mergaitė iš kaimo glūdumos išvažiuoja dirbti į užsienį. Koks tai darbas mes žinome, o ji ne. Papasakota istorija šiurpina savo žiaurumu. Pasakojime labai...

Aprašyta istorija dažnai girdima realiame gyvenime. Jauna, naivi mergaitė iš kaimo glūdumos išvažiuoja dirbti į užsienį. Koks tai darbas mes žinome, o ji ne. Papasakota istorija šiurpina savo žiaurumu. Pasakojime labai taikliai ir tiksliai aprašytas bado jausmas, vienatvė, šaltis, baimė, skausmas. Skaitydama lengvai visai tai įsivaizduodavau ir vos ne pati tą pajausdavau. Gražiai aprašomi ir geri dalykai - prisiminimai apie tėtį, vaikystė, įsivaizduojami pokalbiai su jau mirusiu tėčiu.

Vis mąstydavau, nejaugi galima būti tokia naivia, neišmanančia ir tiek daug nežinančia? Kokioj kaimo glūdumoj reikia gyventi, kad nežinotum kas yra mobilusis telefonas, ausinukas ir pan. O juk veikmas vyksta 21 -ame amžiuje! Technologijos stipriai pažengusios į priekį. Pagrindinės herojės Dortės namai atvaizduojami lyg senovėje. Gal autorė rašydama apie Lietuvą įsivaizdavo, jog tai atsilikusi šalis? Ar čia tik Dortės šeima yra atsilikusi ir gyvenanti ne šiuolaikinį gyvenimą? Kodėl motina tiesiog negali pasikalbėti su dukromis? Kodėl pokalbis eina tik per maldas? Jų šeima vaizduojama lyg kokių laukinukių. Mažai bendraujančios, tylios, vargšės, kurios gyvena juodam skurde, bet nežino kaip suktis iš padėties. Sesers Veros personažas man pasirodė išvis neigiamas. Ji nuolat pikta.

Ir vis mąstau ar patiko man ši knyga, ar skaityčiau ją dar kartą? Turbūt, kad ne. Mano išrankiam skoniui ir šikart knyga pasirodė sausoka.

Pagrindinė knygos veikėja - penkiolikmetė Dortė. Jos tėtis mirė prieš dvejus metus. Kartu su mama ir seserimi Vera ji gana skurdžiai gyvena mažame Lietuvos kaimelyje. Yra įsimylėjusi kepėjo sūnų Nikolajų. Norėdama...

Pagrindinė knygos veikėja - penkiolikmetė Dortė. Jos tėtis mirė prieš dvejus metus. Kartu su mama ir seserimi Vera ji gana skurdžiai gyvena mažame Lietuvos kaimelyje. Yra įsimylėjusi kepėjo sūnų Nikolajų. Norėdama uždirbti pinigų ir padaryti taip, kad jos mama ja didžiuotųsi, ji nusprendžia priimti pasiūlymą išvykti į užsienį dirbti kavinėje. Tačiau žmonės, pažadėję darbą kavinėje, pasirodo esą sąvadautojai, kurie išveža merginą į užsienį ir ten ją parduoda.

Šiaip knyga didelio įspūdžio nepaliko. Asmeniškai man Dortė buvo pernelyg naivi ir nenuovoki. Taip pat erzino tai, kaip lengvai ji pasiduoda. Vietoj to, kad kovotų ir galėtų išlikti, ji tiesiog stengėsi apsimesti, kad jos ten nėra, kad ne ji darė tuos visus baisius dalykus. Merginos, kaip prostitutės, gyvenimas gvildenamas, manyčiau, kai kuriose vietose pernelyg skrupulingai. Daugelyje dramatiškesnių įvykių primenamas ryšys, siejęs Dortę ir Nikolajų. Dažnai išnyra jos tėvo paveikslas, Dortė bendrauja su juo kaip su gyvu, prašo patarimų, atleidimo. Nepatiko dar ir tai, kaip knygoje vaizduojama Lietuva, taip pat jos kaimo vaizdas. Susidarė toks įspūdis, kad kaimuose gyvenantys žmonės lengvai įkalbami, patiklūs, be galo naivūs. Apibendrinant: idėja knygai gera, tačiau pati knyga galėtų būti geresnė.

Kai tik ši knyga pasirodė, pagrindinis kabliukas buvo "veiksmas vyksta Lietuvoje!" Ir iškart nusodina pagrindinės veikėjos vardas - Dortė. Pasirodo, ji baltarusės ir Lietuvos žydo dukra. Ir veiksmo Lietuvoje nėr tiek daug. Ir...

Kai tik ši knyga pasirodė, pagrindinis kabliukas buvo "veiksmas vyksta Lietuvoje!" Ir iškart nusodina pagrindinės veikėjos vardas - Dortė. Pasirodo, ji baltarusės ir Lietuvos žydo dukra. Ir veiksmo Lietuvoje nėr tiek daug. Ir pačių lietuvių. Vien josefai, nadios ir nikolajai. Gal nieko tokio, nereikia daug rašyti apie tai, ko gerai neišmanai. Tačiau autorė į istoriją apie parduotą kaip lėlę Dortę įmeta porą atsitiktinių faktelių apie mus ir turbūt jaučiasi užsidėjusi pliusiuką.
Ne pati geriausia Wassmo knyga. Dortė klaikiai naivi ir nesikeičia iki pat galo. Pokalbiai su tėvu mintyse užknisa. Kai kurie veikėjai galėtų būti tikrai įdomūs (pavyzdžiui, Tomas), tačiau istorijos viduryje dingsta. Neišnaudotas potencialas.
Šiek tiek gelbsti Wassmo rašymo stilius. Ir reikia pripažinti, kad, kaip jaučiasi moterys (ar mergaitės), kai joms sunku, ji sugeba parodyti.

"Ji garsiai kartojo sau pačiai žodžius iš geltonų lapelių. Jungiklis. Stalas. Kėdė. Spinta. Paveikslas. Sofa. Langas!
Po valandėlės ji ir vėl stovėjo vonioje. Dušas. Klozetas. Kriauklė. Muilas. Veidrodis. Jos žvilgsnis už kažko užkliuvo blizgiame paviršiuje.
- Kekšė! - garsiai ištarė ji ir atsuko karštą vandenį."

Tai nebuvo viena iš tų knygų, kurią perskaitai per vakarą ar apie kurią kalbi visą savaitę. Nenusivyliau ja, ji buvo pakankamai įdomi, siužeto linija intriguojanti, bet pagrindinio tikslo manau nebuvo pasiekta. Knygos tema -...

Tai nebuvo viena iš tų knygų, kurią perskaitai per vakarą ar apie kurią kalbi visą savaitę. Nenusivyliau ja, ji buvo pakankamai įdomi, siužeto linija intriguojanti, bet pagrindinio tikslo manau nebuvo pasiekta. Knygos tema - prekyba žmonėmis. Pakankamai aktuali šiandienai, apie ją stengiamasi kalbėti televizijos laidose, bet dažniausiai tiesa nutylima ar paprasčiausiai pristinga žinių apie šešeliuose verdantį gyvenimą. Knyga nors ir parašyta norvegų rašytojos, yra apie lietuvaitę, prislegtą gyvenimo sunkumų bei skurdo. Mergina, vardu Dortė, ieško darbo tam, kad galėtu išgelbėti šeimą nuo gresiančio iškeldinimo. Mažame miestelyje galinybių nedaug, o patrauklus darbo pasiulimas Švedijoje, pasirodo tartum išsigelbėjimas, kuris naiviai merginai virsta tikru pragaru. Knyga tai sušvelninta istorijos versija, tai pakankamai laiminga merginos istorija, jai neteko pats baisiausias imanomas likimas, neatskleidžiamas tikrasis tokios situacijos veidas, išgyvenimai. Knygą perskaityti verta, ji verčia susimąstyti, bet man tai ne tas kūrinys kurį skaityčiau antrą kartą, jai trūksta tikrų išgyvenimų, juodesniu atspalvių, juk butent toks gyvenimas tampa merginoms, tapus preke.

Knyga pirmiausia suintrigavo teigimais atsiliepimais internete ir neįprastu pavadinimu. Tačiau paėmus knygą į rankas, ir akimis permetus jos anotaciją intriga ir noras ją perskaityti tik padidėjo. Supratau, kad kūrinyje bus...

Knyga pirmiausia suintrigavo teigimais atsiliepimais internete ir neįprastu pavadinimu. Tačiau paėmus knygą į rankas, ir akimis permetus jos anotaciją intriga ir noras ją perskaityti tik padidėjo. Supratau, kad kūrinyje bus pasakojama apie prekybą žmonėmis, apie mergaitės lietuvės išgyvenimus. Ir apie mūsų tautietę pasakos užsienio rašytoja!

Aplinka, kurioje gyvena pagrindinė veikėja Dortė, išties pasirodė neįprasta, nelabai įtikinanti - per daug atitrūkusi nuo tikro lietuvių gyvenimo. Tačiau kai mergaitė apgaulės būdu išvežama neva dirbti užsienio kavinėse, veiksmui persikėlus į Norvegiją, vėliau Švediją viskas skamba daug įtikinamiau.

Skaitant knygą dažnai graudu ir skaudu versti tolesnius knygos lapus, nes taip ir nežinai, kokių baisybių teks patirti Dortei. Viena vertus, tai labai silpna, vaikiška, naivi mergaitė, kita vertus - be galo stipri asmenybė. Sekant jos gyvenimo pėdomis atrodo, jog ją visą laiką labiau nei kitas tokio paties likimo merginas saugo kažkas iš aukščiau - tėtis arba Dievas.

Vyrai kūrinyje daugiausia vaizduojami kaip nuolat geidulių kankinami žvėrys, smurtautojai ir niekdariai. Tik vienas kitas iš jų vertas pagarbos.

Kūrinys, mano manymu, vykęs ir įtaigus. Netgi jei gretinčiau J. Ivanauskaitės "Miegančių drugelių tvirtovę" su H. Wassmo "Stikline pieno", visgi pirmenybę atiduočiau pastarajai knygai, nes visgi moters-aukos įvaizdis daug įtikinamesnis Dortės asmenyje.

O tu šventas naivume. Naivi knyga, apie naivią penkiolikmetę, kuri auga be tėvo ir absoliučiai nesuvokia nieko, kas vyksta šiame pasaulyje. Kas skaudžiausia, tokių merginų yra visur ir jos visos papuola į panašias gyvenimo...

O tu šventas naivume. Naivi knyga, apie naivią penkiolikmetę, kuri auga be tėvo ir absoliučiai nesuvokia nieko, kas vyksta šiame pasaulyje. Kas skaudžiausia, tokių merginų yra visur ir jos visos papuola į panašias gyvenimo sąlygas. Nesinori nieko peikti, tačiau rašoma ne apie Veronikos laikus, kai nė spaudos, nė televizjos nebuvo, tad visas naivumas iki galo manęs tikrai neįtikino.



Tai tikrai ne pirma knyga panašia tematika, kurią skaičiau, bet nė vienoje iš jų herojės nebuvo tokios silpnos. Gal man lengva kalbėti, kaip daryčiau ar nedaryčiau, na bet jau kai atgauni pasą, tiesiog mini į kokią įstaigą ar ambasadą ir prašai pagalbos, o ne toliau lakstai dulkintis po viešbučius už grašius.



Labai sukrėtė romano pradžia, kai viskas buvo taip akivaizdu, jog net verkti norisi, o Dortė viskuo tikėjo ir laukė, kol kažkas pasikeis, tačiau nieko nedarė pati. Galimybių pabėgti šimtai, kažkam paskambinti, nueiti...



Iš kitos pusės, įbaugintas (įtikintas) žmogus, gėdos jausmas ir tikrovės nejutimas galbūt ir lėmė, jog mergina absoliučiai baiminosi dėl kiekvieno žmogaus, kuris galėjo padėti, o tikėjo būtent tais, kuriais pasitikėti turėjo mažiausiai.

Kitos prostitutės ją gąsdino, kad nepasitikėtu vienu ar kitu, na o Dortė vis užtaikydavo ant sutenerių...

Nežinau kodėl, bet neįtikino manęs visa istorija. Ta pati Ivanauskaitė šią temą, mano nuomone, pavaizdavo geriau. Bet yra ir kita medalio pusė - romanas neblogas, įtraukiantis, greitai skaitosi.