🐭Man buvo toks stiprus skaitymo blokas, kad ieškojau kažko, kas jį “pramuštų”. Seniai norėjau perskaityt šį romaną, bet teko jo paieškoti, nes knygynuose jo nebėra. Esu skaičiusi šios autorės daugeliui gerai...

🐭Man buvo toks stiprus skaitymo blokas, kad ieškojau kažko, kas jį “pramuštų”. Seniai norėjau perskaityt šį romaną, bet teko jo paieškoti, nes knygynuose jo nebėra. Esu skaičiusi šios autorės daugeliui gerai žinomą romaną “Erškėčių paukščiai”, todėl šį jos romaną “Prisilietimas” dar labiau norėjau perskaityti. Taip, “Erškėčių paukščiai” tikrai ne veltui toks liaupsinamas romanas, tačiau ir pastarasis autorės kūrinys - vertas dėmesio. Iš pradžių skaitėsi kiek sunkiau, bet kaip ir minėjau, tai dėl skaitymo bloko, bet ties knygos viduriu blokai dingo ir tada jau mėgavausi knyga ir ryte ją surijau. Įdomus siužetas, daug istorinių momentų, gal kiek nobodžios dalys apie aukso kasinėjimą, garines mašinas, kalnakasyba, bet veikėjai labai ryškūs, įdomūs, visi tokie savotiški. Tikrai įsimintinas romanas. Manau, liks mano namų bibliotekoje.

Po nuostabaus Colleen McCullough kūrinio "Erškėčių paukščiai", ėmiausi kitos šios autorės knygos "Prisilietimas". Knyga visų pirma žavi tuo, kad pasakojama apie XIX a. Australiją. Australiją, kurioje tvyro karštis, aukso...

Po nuostabaus Colleen McCullough kūrinio "Erškėčių paukščiai", ėmiausi kitos šios autorės knygos "Prisilietimas". Knyga visų pirma žavi tuo, kad pasakojama apie XIX a. Australiją. Australiją, kurioje tvyro karštis, aukso karštigė ir kur viešpatauja savi įstatymai, kur vyrai bando laimę ieškodami aukso, o moterys paklūsta likimui. Kažkur teko skaityti, kad šita knyga priverčia susimąstyti: 1) kada nuoširdžiai apkabinome kitą žmogų; 2) kada dėjome ranką ant skaudamos vietos, kad atlėgtų skausmas. Skaitydama šią knygą supratau, kad laimė ateina per skausmą ir yra neatsiejama nuo jo, o tinkamiausias sėkmės receptas yra sunkus darbas, protas ir ambicijos.

Iškeliauju į kraštą, vadinamą Naujuoju Pietų Velsu, ištekėti už vyro, kurio nesu mačiusi, galvojo ji.

Šis pirmasis knygos aprašymo sakinys pasirodė labai girdėtas kitų knygų aprašymuose. Tačiau skaitant aprašymą...

Iškeliauju į kraštą, vadinamą Naujuoju Pietų Velsu, ištekėti už vyro, kurio nesu mačiusi, galvojo ji.

Šis pirmasis knygos aprašymo sakinys pasirodė labai girdėtas kitų knygų aprašymuose. Tačiau skaitant aprašymą darėsi vis įdomiau.

Jaunutė mergina gobšuolio tėvo priversta tekėti už nepažįstamo vyro svetimoj šalyje. Patyrusi du sunkius gimdymus, vyro nesupratingumą, su vyro meiluže tampa geriausiomis draugėmis. Likimo ironija: viena dukra ypač protinga ir gabi, kita protiškai atsilikusi. Aleksandras nuolat išvykęs, nepripažįstantis savo kaltės. Elizabetė nors ir myli savo vaikus, tačiau mamos pareigų visiškai nemoka ar nenori atlikti. Tėvų pareigos paliekamos tarnaitėms.