"Norvegų gira" yra ketvirtoji mano perskaityta Murakamio knyga. Visiškai kitokia nei tikėjausi, be Murakamiui būdingų antgamtiškų įvykiu lavinos, tačiau ne mažiau įtraukianti, vaizdinga, simboliška ir juokinga. Murakamis...

"Norvegų gira" yra ketvirtoji mano perskaityta Murakamio knyga. Visiškai kitokia nei tikėjausi, be Murakamiui būdingų antgamtiškų įvykiu lavinos, tačiau ne mažiau įtraukianti, vaizdinga, simboliška ir juokinga. Murakamis paprastais sakiniais aprašo ir perteikia aplinką taip taikliai, kad prieš akis, rodos, gyvais pavirsta knygos herojai, iškyla kambariai ar tiesiog imi ir atsiduri miško pievoje bei įkvėpi kalnų oro. Tai pakankamai lėta knyga, kurią reikia pajausti, o ne greitai perversti puslapius. Romans persmelktas melancholijos, tačiau tuo pačiu ir įkvepia gyvenimui, atvirumui, meilei, draugystei. Pats Toru sako, kad mirtis yra neatsikiriama gyvenimo dalis - ne priešingybė, o ir mirti pradedame tik atėję į šį pasaulį. Ir nors Toru gyvena septintojo dešimtmečio Japonijoje, jo mintys ir išgyvenimai pasirodys labai artimi ir pažįstami ne vienam bręstančiam, savęs beieškančiam, vienatve nuo pasaulio besiginančiam dvidešimt pirmojo amžiaus europiečiui.

Taip ir norisi nupūsti dulkes nuo kadaise turėtų "The Beatles" įrašų ir prikelti juos naujam gyvenimui.