Princesė Sara su savo tėčiu, kiuris buvo Indijos karalius atvažiuoja į Angliją. Tėtis dukrą veža į mokyklą, kurioje ji mokysis. Mokymasis kainuoja daug pinigų. Mokyklos direktorė buvo panelė Minčin. Kapitonas Kriu, Saros...

Princesė Sara su savo tėčiu, kiuris buvo Indijos karalius atvažiuoja į Angliją. Tėtis dukrą veža į mokyklą, kurioje ji mokysis. Mokymasis kainuoja daug pinigų. Mokyklos direktorė buvo panelė Minčin. Kapitonas Kriu, Saros tėvelis prieš atsisveikindamas nupirko dukrelei gražiausių suknelių ir lėlę Emilę, kuri taip pat gražiai buvo aprekta. Sara puikiai mokėjo prancūzų kalba, gerai mokėsi, susirado daug draugų tik vat jai labai pavydėjo Lavinija. Tėvelis Kriu visada apmokėdavo mokslus ir iki to laiko, kai buvo pinigai panelė Minčin elgėsi su mokine kaip su angelu (nors mergaitė buvo labai gera kaip tikras angelas). Bet.... atėjo viena diena, kai pas panele Minčin apsilankė vienas ir kapitono Kriu pavaduotojų ir pasakė, Kad Kriu mirė tūrėdamas daug skolų. Sara nuo tada neturėjo, nei namų, nė skatiko. Mokytoja panelė Minčin neišvarė mergaitės tačiau elgėsi žiauriai ir privertė ją dirbti kaip tarnaitė. Kaip tada Lavinija pasidžiaugė. Nors Sara ir kentėjo, bet viskas buvo gerai. Kentėjo ji ilgus metelius. Susipažino su tarnaite, kuri tapo geriausia drauge. Pabaigoje kaip visada viskas baigiasi gerai. Pasirodė kartą ponas Kerisfordas - džentelmenas iš Indijos, kuris ilgus metus ieškojo Saros. Suradęs ją pasiimė kartu su savimi.

Knyga labai gera jaunimui. Autorė pavartojo tikrai gražius žodžius ir princesė Sara jos knygoje kaip tikras angelas.