Šią knygą gana sunku skaityti XXI amžiaus pradžioje, kai homoseksualumas šiuo metu yra vos nenuvalkiotas ir per dažnai ir garsiai eskaluojamas nesusipratimas ar tragizmas, kai ši tema visuomenėje tapo įprasta rutina. Nors, ne,...

Šią knygą gana sunku skaityti XXI amžiaus pradžioje, kai homoseksualumas šiuo metu yra vos nenuvalkiotas ir per dažnai ir garsiai eskaluojamas nesusipratimas ar tragizmas, kai ši tema visuomenėje tapo įprasta rutina. Nors, ne, meluoju, šią knygą apskritai gana sunku skaityti. Pirmiausia, dėl to, kad autorius savo lengvais aiškiais aprašymais tiesiog įsigeria į skaitantįjį.

Įdomu, ar man vienai „Kaukės išpažintis“ pasirodė panaši į tikrą išpažintį?

Man buvo įdomu skaityti vienišo, nepanašaus į kitus, žmogaus išpažintį, kuris taip ir neturėjo galimybių gauti atsakymus į savo begalinius klausimus ir negalėjo iki galo atrasti savo vietą tarp žmonių bei susivokti savo išskirtinume.
Įvarytas į kampą, priverstas nuolatos slėptis po dorovės kauke, bijantis savo paslapčių atskleidimo, jis atsidūrė situacijoje, kai negalėjo visapusiškai mėgautis gyvenimu, negalėjo kurti nuoširdžių santykių su žmonėmis, negalėjo būti pačiu savimi. Tai juk baisu.

Gera psichologinė proza, kurią galima būtų prilyginti F. Dostojevskio kūrybai – tas pats sąžiningumas, tas pats pasinėrimas į žmogaus psichiką, tas pats susidomėjimas žmogaus sielos užkulisiais, kuri dažniausiai būna nuodėminga.