Iš pat pradžių sunkokai skaitėsi dėl rašymo stiliaus. Bet kai įsijauti ir pripranti skaitosi vis įdomiau.
Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad čia pirmas atvejis kai galiu pasakyti frazę " Apie tokią meilę skaičiau tik...

Iš pat pradžių sunkokai skaitėsi dėl rašymo stiliaus. Bet kai įsijauti ir pripranti skaitosi vis įdomiau.
Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad čia pirmas atvejis kai galiu pasakyti frazę " Apie tokią meilę skaičiau tik knygose ". Gal tarpais norėjosi kiek daugiau veiksmo, bet pati knyga užburianti, papasakota meilė tokią stipri ir nuoširdi, kad net malonu skaityti buvo. Išgyvenau jausmus kartu su veikėjais, pikta buvo ant karaliaus motinos ir pamilau Barborą kaip asmenybę. Jos gyvibiškumas užbūriantis.

Barbora Radvilaitė - viena žinomiausių asmenybių Lietuvos istorijoje, gyvenimas trumpas, bet visko pilnas - meilės, neapykantos, intrigų ir pavydo. Knygoje Karalienė Barbora aprašomas gyvenimas - nuo pažinties su Žygimantu...

Barbora Radvilaitė - viena žinomiausių asmenybių Lietuvos istorijoje, gyvenimas trumpas, bet visko pilnas - meilės, neapykantos, intrigų ir pavydo. Knygoje Karalienė Barbora aprašomas gyvenimas - nuo pažinties su Žygimantu Augustu iki mirties. Autorius pasirinko gana įmantrų rašymo stilių, tekstą įdomu skaityti.
O ir šiaip pagalvojus kokių niekšų būta Lietuvos istorijoje...

Šia knyga susidomėjau neatsitiktinai. Lietuvių grožinė literatūra nėra man labai prie širdies (nors tame nereikėtų įžvelgti ką nors negero), tad ji tikrai nebuvo iš mano TOP listo. Rašydama magistro darbą apie Radvilas ir...

Šia knyga susidomėjau neatsitiktinai. Lietuvių grožinė literatūra nėra man labai prie širdies (nors tame nereikėtų įžvelgti ką nors negero), tad ji tikrai nebuvo iš mano TOP listo. Rašydama magistro darbą apie Radvilas ir jų įvaizdžius Lietuvos viešajame diskurse negalėjau apeiti šios knygos. Kodėl? Todėl, kad Malūkas pasiūlė gerokai kitokį Barboros personažą nei kad mes esame pripratę ir yra jis plėtojamas kituose grožiniuose kūriniuose ar spektakliuose. Malūko Barbora - savo vertę žinanti moteris, nėra tokia "avelė" ir aplinkybių įkaitė, kaip taip pabrėžiama J. Grušo žymiajame spektaklyje ar kitur. Tai moteris, kuri nevaržo savęs LDK visuomenės nusistovėjusiomis dogmomis ir padorumo supratimu. Taip pat yra ir to lengvo erotikos elemento. Visgi, autorius piešdamas tokį Barboros portretą kiek perlenkė lazdą, kadangi negalima taip tiesiogiai perkelti dabartinio moters portreto į XVI a. LDK visuomenę. Tiesiog toks Barboros laisvumas, nors ji ir priklausė savarankiškiausiam visuomenės sluoksniui - didikams, nebūtų ne tik priimtinas, bet ir toleruotinas apskritai. Net pačios Barboros asmeniniame pasaulio suvokime tokie veiksmai nebūtų galimi. Kad ir kaip sunku būtų pripažinti, tačiau moteris nebuvo tokia savarankiška asmenybė, kaip kad mes norėtume šiandien.

Apskritai knygos turinys labai tipinis. Dėmesio centre jos santykiai su karaliumi Žygimantu Augustu nuo judviejų susipažinimo iki jos mirties. Atkartojamos tos pačios klišės, kaip ir kitur - meilė, Bonos nunuodijimas, dvariškių klastos ir intrigos, Lenkijos ir LDK visuomenės pasipriešinimas ir pan. Knyga išties perskaitoma gana lengvai, tačiau ar aš ją rekomenduočiau kitiems? Nežinau, vargu. Manau, kad lietuviai rašytojai dar nesubrandino gero istorinio romano turinio perteikimo idėjos. Nors patrauklių ir itriguojančių istorijos siužetų, kurie gali būti perteikti į knygas, tikrai turime.

Tai buvo pirmoji mano skaityta E. Malūko knyga. Galima ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti mano perskaitytus lietuvių rašytojų romanus pastaraisiais metais. Jei atvirai, nesu didelis jų gerbėjas. Tačiau šią knygą, viską...

Tai buvo pirmoji mano skaityta E. Malūko knyga. Galima ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti mano perskaitytus lietuvių rašytojų romanus pastaraisiais metais. Jei atvirai, nesu didelis jų gerbėjas. Tačiau šią knygą, viską susumavus, skaičiau su malonumu. Mano akimis šį istorinį romaną itin tinka skaityti po sunkios darbo dienos, norint atsipalaiduoti po dienos rūpesčių.

Ši istorija pasakoja, kaip meilė gali įveikti dideles kliūtis. Romano fabula, kaip pavadinimas atskleidžia, pasakoja apie du realius XVI amžiaus istorinius asmenis - Barborą Radvilaitę ir Žygimantą Augustą. Autorius savitu rašymo stiliumi pasakoja jų meilės istoriją. Mano akimis ir istorinėmis žiniomis, autorius nenukrypo nuo istorinės tiesos (išskyrus Barboros mirtį, kurią traktavo kaip nunuodijmą, tačiau ir tokia sąmokslo interpretacija egzistuoja), kai kurias scenas ir įvykius netgi itin ryškiai ir su tikra drama pavaizduodamas.

Daugeliui žinoma ši meilės istorija tarp vienos galingiausių to meto Lietuvos didikų atžalos ir tuometinio Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir būsimo Lenkijos karaliaus. Ši istorija, sukėlusį daug aistrų daugiau nei prieš 450 metų, dar ir dabar sulaukia atgarsio, ir ši knyga yra vienas iš įrodymų. Todėl rekomenduočiau šią knygą perskaityti norintiems prisiminti ar sužinoti kaip epochų sandūroje gimė meilė, kuri nepakluso laikmečio tradicijoms ir joms metė iššūkį.

Malonaus skaitymo neriant į meilės ir politikos vingrybes!