Prieš rašydama komentarą pirma pramečiau akimis komentarus ir žinoma kaip ir buvo galima tikėtis nuomonės išsiskiria tų kam patiko tiek filmas ir knyga vienodai gal net labiau knyga nei pats filmas, o kiti sako kad knygos jiems...

Prieš rašydama komentarą pirma pramečiau akimis komentarus ir žinoma kaip ir buvo galima tikėtis nuomonės išsiskiria tų kam patiko tiek filmas ir knyga vienodai gal net labiau knyga nei pats filmas, o kiti sako kad knygos jiems neverta buvo skaityti. Aš palaikau tuos kuriems patiko knyga aš net visai bučiau norėjus, kad knyga taip greitai nesibaigtu. Ir mano manymų filmų galėjo būti dar kokie keli norint pilnai padaryti knygos ekranizaciją reikėjo labiau ja remtis ir herojus pagal ją labiau daryti. bet vienaip a kitaip tiek knyga teik filmas man patiko ir per abu apsiverkiau nors nesu verksnė bet mane pravirkdė Torino mirtis. Tikrai rekomenduoju ir nekreipkit dėmesio į tai, kad yra filmas knyga vis tiek susiskaitys žymiai geriau ir pamatysit viską kitu žvilgsniu.
100/10 :) :)

Dž. R. R. Tolkinas "Hobitas". Turiu šią knygą nuo vaikystės. Pamenu, kad bandžiau ją skaityti, bet greitai atidėjau neribotam laikui. Ir laikas tikriausiai nebūtų atėjęs, jei ne sūnus ir ne žurnalistas A. Tapinas - dėl...

Dž. R. R. Tolkinas "Hobitas". Turiu šią knygą nuo vaikystės. Pamenu, kad bandžiau ją skaityti, bet greitai atidėjau neribotam laikui. Ir laikas tikriausiai nebūtų atėjęs, jei ne sūnus ir ne žurnalistas A. Tapinas - dėl vieno tiesioginės ir kito netiesioginės įtakos perskaičiau šią knygą. Nesudrebino, nesukrėtė, nesužavėjo, skaitant pernelyg ir neįtraukė. Labai berniukiškos pasakos, įvykiai, trūko princesių. Jei kalbėti rimtai, ne mano knyga, perskaičiau, kad galėčiau diskutuoti su sūnumi, paaiškinti ir apskritai - yra knygų, kurias reikia perskaityti. Hobitas su savo populiarumu viena iš jų.

Yra knygų, apie kurias nuolatos girdi, bet vis neprisiruoši perskaityti. Man taip buvo su Tolkien kūriniu. Sudarydama 2013 metų Knygų Iššūkio sąrašą prisiminiau neseniai pasirodžiusią šios knygos ekranizaciją ir...

Yra knygų, apie kurias nuolatos girdi, bet vis neprisiruoši perskaityti. Man taip buvo su Tolkien kūriniu. Sudarydama 2013 metų Knygų Iššūkio sąrašą prisiminiau neseniai pasirodžiusią šios knygos ekranizaciją ir nusprendžiau griebti jautį už ragų.
Visų pirma, ši knyga netapo viena mėgstamiausių. Perskaičiau todėl, kad buvau pasiryžusi tai padaryti. Kūrinys manęs neįtraukė, nesužavėjo. Galbūt taip nutiko todėl, kad nuolat jį lyginau su savo Magiškuoju idealu "Hariu Poteriu". Taip taip... "Hobitas" sukurtas gerokai anksčiau ir (gali būti) įkvėpė pačią J.K. Rowling kuriant savo istoriją, tačiau pastarosios knygos man buvo ir išliko daug artimesnės.
Nenorėdama likti kategoriška pasakysiu, kad man patiko vietų aprašymai. Kad ir pirmajame skyriuje aprašoma hobito ola tikrai prikaustė dėmesį ir privertė galvoje matyti vaizdus (kad ir kaip keistai tai skambėtų). Būtent vietovių, patalpų aprašymai leido pajusti kūrinio magiją, originalumą.
Manau, suprantu, kodėl ši knyga praėjus kiek mažiau nei šimtmečiui vis skaitoma ir mėgstama. Nuotykių troškimas ir tokios vertybės kaip draugystė bei pagalba kitam išlieka aktualios visais laikais. "Hobitą" patariu perskaityti tiems, kuriuos bent kiek domina fantastika, stebuklai ir pasaulinės klasikos kūriniai.

Tiesą sakant, labai mėgstu viduramžius, nepaprastas legendas, šiurpius pasakojimus, paslaptimis ir stebuklais gaubiamas dainas. Na, o ką jau bekalbėti, jei dar į visa tai pridėsime nemažą dalį fantastikos... Paėmus viską...

Tiesą sakant, labai mėgstu viduramžius, nepaprastas legendas, šiurpius pasakojimus, paslaptimis ir stebuklais gaubiamas dainas. Na, o ką jau bekalbėti, jei dar į visa tai pridėsime nemažą dalį fantastikos... Paėmus viską kartu gaunasi nuostabi pasaka-apysaka apie hobito, labai mažo ūgio būtybės, išvaizda panašios į žmogų, patiriamus nuotykius kartu su savo bendrakeleiviais nykštukais ir burtininku. Žinoma, šie nuotykiai nė iš tolo neprimena šiuolaikinio pasaulio.

Labai patiko tai, kad nepersistengiama viską pasakojant, ne vieną kartą paminima, jog tai yra pasaka ir nieko daugiau, nereikalaujama priimti to prievarta. Viskas atrodo lyg lengvai banguojanti neįprastų ir įdomių vaizdų jūra, netgi Penkių Kariaunų mūšis manęs taip nesujaudino ir neprikaustė dėmesio, kaip turėtų. Jaučiau nematomą plonytę sieną, kuri neleidžia visko priimti rimtai - tarsi žiūrėtum lengvą kino filmą, tačiau tai tik mano asmeniniai įspūdžiai. Nepaisant šių potyrių, viskas aprašoma labai vaizdingai - negaliu sakyti, kad kūrinys nežavi ir neįtraukia. Gal kitiems pasiseks skaitant įsijausti geriau.

Vis dėlto išties malonu gražią, šiltą popietę pasinerti jau į beveik užmirštą pasakų pasaulį. Manau, labai sveika būtų kiekvienam perskaityti šią knygą - skoningas fantastikos derinys, kokio dar reikia paieškoti. Ne veltui tiek pagyrų Tolkien'ui. Pati nelabai mėgstu, kai fantastikos kūriniuose būna per daug, bet jei autorius moka sudominti skaitytoją, manau, visai neprošal ir pramankštinti vaizduotę.

Vos tik perskaičiau šią istoriją, galvoje nepaliovė suktis iš kažkurios filmų trilogijos "Žiedų valdovas" (sukurta pagal J.R.R. Tolkien'o "Hobito" tęsinį - knygų trilogiją "Žiedų valdovas") dalies elfės Galadrielės pasakyti žodžiai: "Even the smallest can change the future" (angl. net ir mažiausias gali pakeisti ateitį.") Manau, šią mintį galima įžvelgti ir "Hobite". Nuostabi mintis, motyvuoja nepasiduoti. :)

Na, o užvertus paskutinį puslapį, manau, dar ilgai neišnyks tas malonus, geras jausmas, kuris atsiranda perskaičius žavias, laimingai besibaigiančias istorijas. Bent jau man taip. O kaip jums?