Viena tų knygų, kuri tiek išgirta ir išrekomenduota, bet nei kiek nenuvylė, o dar net ir pranoko lūkesčius. Tokia gyvenimiška, šmaikšti ir net, sakyčiau, jausminga. Manau, kad beveik nei vieno nepaliks abejingo, nes istorija...

Viena tų knygų, kuri tiek išgirta ir išrekomenduota, bet nei kiek nenuvylė, o dar net ir pranoko lūkesčius. Tokia gyvenimiška, šmaikšti ir net, sakyčiau, jausminga. Manau, kad beveik nei vieno nepaliks abejingo, nes istorija tiesiog turi tiek, kad gali bent kažkuria dalimi paliesti kiekvieną.

Iš pirmo žvilgsnio galbūt gali pasirodyti, jog tai tiesiog eilinė istorija apie kažkokį dieduką. Na.. Iš vienos pusės taip ir yra. Bet ši istorija tikrai nėra banali. Pirmiausia mane (jau antrą kartą) nuginklavo Backmano...

Iš pirmo žvilgsnio galbūt gali pasirodyti, jog tai tiesiog eilinė istorija apie kažkokį dieduką. Na.. Iš vienos pusės taip ir yra. Bet ši istorija tikrai nėra banali. Pirmiausia mane (jau antrą kartą) nuginklavo Backmano humoro jausmas. Skaitydama knygą vis krizenau, o kartais net balsu kvatojausi.. Negalėjau susilaikyti 🤭 Labai patiko ir pačios istorijos pateikimas, labai "gyvi" personažai. Skaičiau šią knygą ir atrodė, jog ir pati ten kažkur kaimynystėje gyvenčiau. Pasirodė taip artima bei sava 💛
"Ką nors mylėti tolygu įsikraustyti į naujus namus, - sakydavo Sonja. - Iš pradžių įsimyli visa, kas nauja, kiekvieną rytą svaigsti, kad visa tai tavo, tarsi bijotum, kad kas nors staiga įpuls pro duris ir pasakys, kad įvyko šiurkšti klaida ir tu visai neturi teisės štai taip gražiai gyventi. Bet metams bėgant fasadas nusitrina, mediena šen ten supleišėja. Namą pradedi mylėti ne už tobulumą, o už trūkumus. "
Tikrai labai jautri bei šilta istorija. Užvertus paskutinį knygos puslapį, buvo šiek tiek liūdna, jog mano bei Uvės draugystė baigėsi. Tačiau ši istorija sušildė mano sielą. Vien jau dėl šio puikaus jausmo buvo verta skaityti. Bus labai įdomu pasižiūrėti ir šios knygos ekranizaciją.

Puiki knyga. Ėmiau skaityti šiek tiek skeptiškai nusiteikusi, kad nieko čia gero nebus... O bet...
Nuostabi knyga apie kasdienius dalykus paprastai, bet ne prastai, o giliai ir jautriai. Net ašarojau pabaigoje. Įkvėpimo paimta...

Puiki knyga. Ėmiau skaityti šiek tiek skeptiškai nusiteikusi, kad nieko čia gero nebus... O bet...
Nuostabi knyga apie kasdienius dalykus paprastai, bet ne prastai, o giliai ir jautriai. Net ašarojau pabaigoje. Įkvėpimo paimta ir filmą pažiūrėjau... neblogas. Bet toli gražu jam iki knygos.
Eilėje jau išrikiuotos kitos autoriaus knygos.

Tai vieno žmogaus istorija, kuriam 59m., netekęs darbo, mirusi žmona, netekęs vadovavimo savo butų valdyboje, tačiau sugeba gyventi toliau prasmingą gyvenimą. Jis nugali savo įsitikinimus, įpročius, atranda naujus draugus....

Tai vieno žmogaus istorija, kuriam 59m., netekęs darbo, mirusi žmona, netekęs vadovavimo savo butų valdyboje, tačiau sugeba gyventi toliau prasmingą gyvenimą. Jis nugali savo įsitikinimus, įpročius, atranda naujus draugus. Labai šmaikščiai aprašomi Uvės ir katino santykiai. Knyga skirta pamąstyti, atrasti, suprasti.Būtinai pažiūrėsiu filmą...

„Jis atkreipė dėmesį, kad jam patinka namai. Galbūt labiausiai dėl to, kad juos taip lengva suprasti. Jie duodasi apskaičiuojami ir nubraižomi popieriuje. Jie praleidžia vandenį, jeigu tinkamai nesandarini, jie sugriūva, jei...

„Jis atkreipė dėmesį, kad jam patinka namai. Galbūt labiausiai dėl to, kad juos taip lengva suprasti. Jie duodasi apskaičiuojami ir nubraižomi popieriuje. Jie praleidžia vandenį, jeigu tinkamai nesandarini, jie sugriūva, jei neparemi. Namai teisingi: ką užsitarnausi, tą iš jų ir gausi. Deja, apie žmones to pasakyti negalėtum."

Taigi, tokia ta ši knyga, su daug išminties, pamąstymų, ironijos, sarkazmo, juoko ir liūdesio. Pilna emocijų puokštė. Skaityti buvo tikrai įdomu, tikrai nedaug tokių žmonių kaip Uvė. Nesvarbu, kad jis gali būti piktas ar nedraugiškas, bet svarbiausia visada bus teisingas. Tik stebino, kad 59 dar juk nėra toks senas amžius, o parodyta, kad Uvė jau toks senukas kaip kokie 80-mečiai. Tai tik šis faktas užkliuvo. O šiaip rekomenduoju. Tikrai yra ko pasimokyti ir patirti malonumą skaitant, nes skaitosi tikrai greitai, lengvai ir sužavi su kiekvienu puslapiu vis labiau ir labiau.

Tai, kad ši knyga pateko į mano rankas, lėmė daug gerų, visiškai atsitiktinai, tačiau intensyviai, už akies kliūnančių, atsiliepimų skaitytojų klubuose. „Gyveno kartą Uvė“ yra mano pirmoji skaityta Fredrik Backman...

Tai, kad ši knyga pateko į mano rankas, lėmė daug gerų, visiškai atsitiktinai, tačiau intensyviai, už akies kliūnančių, atsiliepimų skaitytojų klubuose. „Gyveno kartą Uvė“ yra mano pirmoji skaityta Fredrik Backman knyga ir esu tikra, kad ne paskutinė.

Kaip ir daugelį skaitytojų, pačioje kūrinio pradžioje, savo atšiauriu charakteriu ir atžagariu elgesiu Uvė mane išties erzino. Apie tokius žmones kaip jis, sakoma- „nors kuolą ant galvos tašyk“. Užsispyręs, kategoriškas kietakaktis, kuris pripažįsta tik vieną tiesą ir ji turi būti jo paties. Jis laikosi griežtos rutinos, turi nelaužomas taisykles ir savitą požiūrį į pasaulį, kuris nudažydas dviem spalvomis - juoda ir balta. Jo žmona Sonja, buvo tarsi vaivorykštė, kuri į jųdviejų gyvenimą subtiliai įnešė visas kitas spalvas. Uvė - konstruktyvus, šalta širdim, aštriu protu, atidžiai pasveriantis kiekvieną už ir prieš, atvirai nedemonstruojantis jausmų bei emocijų. Sonja, vienintelis žmogus žemėje, kuri jį suprato ir besąlygiškai priėmė tokį, koks jis yra.

Kūrinyje aprašomas 59 - erių metų užsisklendusio savyje intraverto subjektyvus aplinkos vertinimas, kuris pasaulį mato tarsi didžiulį nesusipratimą. Mirus žmonai Sonjai regis sustoja laikas ir viskas praranda esmę. Istorija pasakoja apie Uvės sprendimą palikti šią betikslę būtį ir nevykusius bandymus atimti sau gyvybę. Vieno tokio nenusisekusio bandymo metu, į Uvės pašto dėžutę automobiliu atsitrenkia ką tik į rajoną atsikraustę naujakuriai, nėščia iranietė Parvanė su kerėpla vyru Patriku bei dviem vaikais. Naujų kaimynų atvykimas aukštyn kojom apverčia niūrią Uvės kasdienybę ir pakeičia pirminius planus. Galop užsisklendusio seno gaižaus bambeklio kaukė pasislenka į šoną ir pamažu atsiveria tikrasis Uvės veidas.

Sakyčiau, kad tai tragikomiška knyga, kurią privaloma turėti namų biblitekoje. Joje aprašomi tokie kritiniai kraštutinumai ir priešingybės, kad vietomis nėjo suvaldyti ašarų, o už poros eilučių jau kvatojausi balsu. Aštri bei įsimintina istorija. Tikrai labai rekomenduoju pasiilgusiems kitokio romano.

Kai tik pasirodė knyga, ji manęs visai nesudomino ir net neplanavau jos skaityti, kaip ir filmo žiūrėti. Bet filmą teko pažiūrėti kaip namų darbą per kalbos kursus. Na ir ką, labai patiko. Vis mąsčiau, kad kažkada reikės...

Kai tik pasirodė knyga, ji manęs visai nesudomino ir net neplanavau jos skaityti, kaip ir filmo žiūrėti. Bet filmą teko pažiūrėti kaip namų darbą per kalbos kursus. Na ir ką, labai patiko. Vis mąsčiau, kad kažkada reikės ir knygą perskaityti. Praėjo šiek tiek laiko ir vėl grįžau prie Uvės, dabar jau prie knygos personažo. Kadangi jau buvau mačiusi filmą, tai Uvė nenervino nuo pat pradžių, kaip kitus, kurie nežinojo, ko iš jo tikėtis. Mane knyga iškart įtraukė. Skaitėsi lengvai, vis kėlė šypseną. Keletą kartų ir pagraudeno. Buvo gaila, kai knyga baigėsi. Manau, kad vėl reikės pažiūrėti filmą.

Tiek daug gero buvau perskaičiusi apie šią knygą ir žinojau, kad ji bus gera, nes buvau skaičiusi kitą patikusią autoriaus knygą apie močiutės ir anūkės draugystę, ir vis tiek buvau pritrenkta šios knygos gerumo. Tai...

Tiek daug gero buvau perskaičiusi apie šią knygą ir žinojau, kad ji bus gera, nes buvau skaičiusi kitą patikusią autoriaus knygą apie močiutės ir anūkės draugystę, ir vis tiek buvau pritrenkta šios knygos gerumo. Tai tikrai viena geriausių mano skaitytų knygų, viena tų, kurią skaitant ir juokiesi ir verki, nuo kurios negali atsitraukti ir net užvertusi paskutinį puslapį dar ilgai gyveni su knygos herojais. Uvė - mano herojus :)

Istorija apie Uvę tokia žemiška, tikra, nuoširdi, persmelkta įvairiausių emocijų. Skaitant kildavo įvairiausių minčių, jausmų, netgi tarsi nejučia rasdavau panašumų su savimi, savo tam tikrais poelgiais ar pamąstymais.....

Istorija apie Uvę tokia žemiška, tikra, nuoširdi, persmelkta įvairiausių emocijų. Skaitant kildavo įvairiausių minčių, jausmų, netgi tarsi nejučia rasdavau panašumų su savimi, savo tam tikrais poelgiais ar pamąstymais.. Ar nebūtinai panašumų su savimi, panašumų su pažįstamais, aplinkiniais žmonėmis. Skaitant kyla šiltas jausmas tiems "pikčiurnoms atrodantiems žmonėms", supratimas, kyla noras bandyti žvelgti giliau, kas slepiasi po jų "bumbėjimu", "piktumu", "niurzglumu". Šilta, tikra ir nuoširdi istorija. Plius filmas (bet jo dar nemačiau ;) )

Pirmi puslapiai sužavėjo paprasta, kasdiene kalba. Herojaus praeities prisiminimai nuobodokai aprašyti, bet džiaugiuosi įveikusi. Nuo knygos vidurio ėmiau suprasti herojų, priimti tokį, koks yra, žavėtis, užjausti. Šviesi,...

Pirmi puslapiai sužavėjo paprasta, kasdiene kalba. Herojaus praeities prisiminimai nuobodokai aprašyti, bet džiaugiuosi įveikusi. Nuo knygos vidurio ėmiau suprasti herojų, priimti tokį, koks yra, žavėtis, užjausti. Šviesi, jautri istorija.

Ši knyga yra mano visų laikų mylimiausių knygų trejetuke. Labai džiaugiuosi, kad artimas žmogus man ją parekomendavo. Knygos pradžia labai sunki- iki ~100-ojo puslapio negali pakęsti pagrindinio herojaus Uvės. Jis skleidžia...

Ši knyga yra mano visų laikų mylimiausių knygų trejetuke. Labai džiaugiuosi, kad artimas žmogus man ją parekomendavo. Knygos pradžia labai sunki- iki ~100-ojo puslapio negali pakęsti pagrindinio herojaus Uvės. Jis skleidžia pyktį, nepasitenkinimą, kritikuoja, bamba ir yra viskuo nepatenkintas. Vėliau supranti, kad geresnio žmogaus už jį nė su žiburiu nerastum. Ne, Uvė nesielgia kitaip, tiesiog po pikto žmogaus kauke slepiasi sunkūs gyvenimo išbandymai. Nenoriu išduoti per daug apie knygą, tačiau mėgstantiems rimtesnes knygas nuoširdžiai rekomenduoju perskaityti šią knygą. Joje atrasime daug daugiau nei įprastoje šiandieninėje literatūroje. Galimai kiekvienas atrasime savo, ar artimųjų savybių, kurios tikrai sušvis visu gražumu, kai pereisime į garbingą senjorų amžių. Manau, kad kiekvienas širdyje mes turime pasislėpusį Uvę. Vertinkime gyvenimą čia ir dabar. ;)

Nuostabi knyga. Vietom juokinga, vietom graudi.
Juokingose vietose norisi kvatotis visa gerkle. Taip gyvai ir ryškiai pavaizduotas senas bambeklis, kuriam neįtinka absoliučiai niekas. Šalia tokio gyventi būtų sunku, bet skaityti...

Nuostabi knyga. Vietom juokinga, vietom graudi.
Juokingose vietose norisi kvatotis visa gerkle. Taip gyvai ir ryškiai pavaizduotas senas bambeklis, kuriam neįtinka absoliučiai niekas. Šalia tokio gyventi būtų sunku, bet skaityti apie tokį – nors plyšk iš juoko.
„ - Nu? Arabiški sausainiai? Tai ar jie kam tikę? – burbteli galiausiai.
- Persiški, - pataiso ji.
- Ką?
- Aš iš Irano. Vadinasi, persė, - moko ji.
- Persi? Ko kito ir tikėtis nuo tokių sausainių, - pritaria Uvė.“
„- Man reikia, kad pavežtumėt į ligoninę.
Uvė įtariai spokso į ją.
- Jau turėkit sąžinės! Kas čia, kad nosis pavarvės truputį.
- Patrikas nudribo nuo kopėčių.
Ir taip atlošia galvą, kad Uvė toliau kalbasi su pasmakre.
- Kas tas Patrikas? – klausia Uvė pasmakrės.
- Mano vyras, - paaiškina pasmakrė.
- Kerėpla? – pasitikslina Uvė?
- Tas pats, - patvirtina pasmakrė.
- Ir nukrito nuo kopėčių? – dėl viso pikto dar pasiteirauja Uvė.
- Taip. Kai norėjo atidaryti langą.
- Aišku. Čia ir iš kilometro buvo matyti, kad tuo baigsis. Ar aš nesakiau iš pat karto... ... Bet ar patys negalit? Ta savo japoniška siuvamąja, kur čia važinėjotės kurią dieną...“
„ - Dabar, žalčiai, tai jau karas,“ – rėžia jis kiekvienam neįtikusiam.
Bet po kietu kiautu ir vaidinga išore slepiasi didelė širdis (visom prasmėm). Juk ne kiekvienas kaimynas imsis remontuoti jūsų kreivai šleivai pastatytą namą, nuorinti radiatorius, skolinti įrankius, kovoti su valdžios instancijom, kad palengvintų mylimo žmogaus būtį, ar gelbėti anūką iš gaisro. Ne viskas matoma plika akimi ir žmonės yra nenuspėjami, jei nepavyksta jų pažinti artimiau, ir net pilkiausios asmenybės tam tikromis aplinkybėmis gali nušvisti vaivorykštės spalvomis.
Ši knyga yra apie gyvenimą. Apie senį, nebepritampantį šiuolaikinėje greito maisto / technologijų ir visko kitko visuomenėje. Apie didžiausią gyvenimo meilę. Apie draugystę. Apie katiną („Tiesa, kaip čia pasakius, toks ten ir katinas. Be vienos akies, ir uodegos tik pusė. Kailis šen bei ten išplikęs lopais, tarsi kas būtų išdraskęs delno didumo kuokštus. Kažin, ar apskritai tą padarą katinu pavadintum. ... Uvė svarstė, ar nepaleidus į padarą klumpės. Katinas, iš išvaizdos sprendžiant, keikė tą faktą, kad neturi klumpių, tad negalės duoti grąžos.“).
Ši knyga yra apie viską.

Labai gera knyga! Pasijuokiau, paverkiau, pasinervinau, pasidžiaugiau, pamoką išmokau (ir ne vieną). Manau, po kurio laiko skaitysiu dar kartą. Geras humoras, šiltas pasakojimas, daugelis situacijų atrodo tokios artimos ir...

Labai gera knyga! Pasijuokiau, paverkiau, pasinervinau, pasidžiaugiau, pamoką išmokau (ir ne vieną). Manau, po kurio laiko skaitysiu dar kartą. Geras humoras, šiltas pasakojimas, daugelis situacijų atrodo tokios artimos ir pažįstamos. Tiesą sako knygos aprašymas - neįmanoma neįsimylėti Uvės.