Dinos Grenelv gyvenimas prasidėjęs skaudžia netektimi persekioją ją visą gyvenimą. Moteris tampa stipria, užsidariusia savyje ir kitaip suprantančia gyvenimo prasmę bei mintyse bendraujančia su mirusiais artimaisiais. Manau...

Dinos Grenelv gyvenimas prasidėjęs skaudžia netektimi persekioją ją visą gyvenimą. Moteris tampa stipria, užsidariusia savyje ir kitaip suprantančia gyvenimo prasmę bei mintyse bendraujančia su mirusiais artimaisiais. Manau knygą vertą perskaityti vien dėl Dinos Grenelv personažo.

Aš nesu Dina. Ir net nenorėčiau ja būti. Tačiau be galo džiaugiuosi ją pažinusi. Ir kuo Dina Grenelv, Reinsneso dvaro šeimininkė, pradžiugino, nuliūdino ar nustebino?

Jei kalbėtume apskritai apie knygą, tai pasakyčiau...

Aš nesu Dina. Ir net nenorėčiau ja būti. Tačiau be galo džiaugiuosi ją pažinusi. Ir kuo Dina Grenelv, Reinsneso dvaro šeimininkė, pradžiugino, nuliūdino ar nustebino?

Jei kalbėtume apskritai apie knygą, tai pasakyčiau taip: ši knyga išties verta būti XX amžiaus aukso lobyne, nes skaitytoją supažindina su žemiausiais žmogaus instinktais (Dinos "pomėgis naikinti" žmones), kitokia žmogaus psichika (Dinos bendravimas su mirusiaisiais) bet kartu ir primena, jog meilė yra ne tik kurianti, bet ir griaunanti jėga (Dina myli taip karštai, jog ryžtasi mylimąjį "pasilikti" sau amžiams).

Jei kalbėtume tik apie Diną, džiugino jos drąsa, ryžtas, siekis laužyti nusistovėjusią tvarką, papročius (mylisi su tarnu, kai tuo pat metu jos vyras laidojamas, ji jodinėja kaip vyras, plaukia laivu be palydovo, rūko papirosus, kas anuomet moterims buvo užginta, nebijo bet kuriam sutiktajam į akis išrėžti tai, ką galvoja).

Liūdino pernelyg šalti jausmai sūnui Benjaminui. Pati iš tėvo nepatyrusi meilės, tikriausiai iš pastarojo nesąmoningai ir perėmė panašų vaikų auklėjimo modelį. Neabejoju, jog tas šaltumas ir atsainumas vaiko atžvilgiu, vėliau atsigręš prieš ją pačią ir žinoma, turės neabejotinų pasekmių paties vaiko psichikai (tuo netrukus tikiuosi įsitikinti skaitydama Dino knygos tęsinį "Laimės sūnus").

Nustebino Dinos asmenybės prieštaringumai: myli, bet neprisileidžia per daug arti, myli taip, jog dėl to gali nužudyti, bendravimas su mirusiaisiais jai kasdienybė ir reikiamybė.

Keletas įdomesnių minčių:

Apie gyvenimo prasmę - Žmonės. Atsiradę iš dumblo. Vėl taps dumblu. Nugyvena amžių. Ir nuskęsta purve. (psl. 416).

Apie galimybė draugę pasiųsti anapilin: Julija galima pasitikėti. Jos akyse gyvena mirtis. <...> Ji nori, kad aš jai parodyčiau Gertrūdą. Bet dar ne laikas, Dar ne. (p. 379)

Nuostabi skaitymo ir gyvenimo paralelė: "Kiekvieną dieną ji [senutė Karena] skaitydavo po tris valandas. Laikraščius, knygas, senus ir naujus laiškus. Ji sakė, jog senatvėje esą svarbu neleisti dvasiai užsnūsti". (psl. 288).

Taigi, mielieji ir mielosios, skaitykite ir neleiskite savo dvasiai užsnūsti!

Pagrindinė veikėja - Dina, tai moteris - demonė, tamsioji paslaptis, egoizmo sumaištis ir tvirta uola. Dinos pasaulis prasidėjo žiauriu vaikystės nutiku, kuris persekioja visą gyvenimą. Tas nutikimas ją persekioja kaip ir...

Pagrindinė veikėja - Dina, tai moteris - demonė, tamsioji paslaptis, egoizmo sumaištis ir tvirta uola. Dinos pasaulis prasidėjo žiauriu vaikystės nutiku, kuris persekioja visą gyvenimą. Tas nutikimas ją persekioja kaip ir mirusios sielos, kaip ir Senasis Testamentas.

Pradėjus skaityti šia knygą, ateina noras ją numesti į šoną, po to lyg ir užsikabini, bet po penkiasdešimt puslapių ir vėl sunku skaityti...

Devyniolikto amžiaus Norvegija. Dina turėjo gimti berniuku, tačiau gimė per daug tvirta moterimi, kuri gimdama neturėjo savo balso, tačiau augdama jį išsikovojo, kaip iš pirmo žvilgsnio matomais, žiauriais būdais. Dina kaip žiaurus sužeistas žveris, kuris vis bando išsivaduoti iš visokių spąstų: vyro, laikmečio, kitų nuomonės, moters - ūkininkės, verslininkės nuvertinimui... Ši moteris nemoka parodyti savo jausmų, savo meilės, o tik gaivilišką aistrą, grubumą, storžieviškumą... Jos net išvaizda nemoteriška: tvirta, aukšta šiaurietė, kurios plaukai, rankos, pėdos, pirštai, apsirengimo stilius nei iš tolo neprimena gležną moterį.

Nors Dina yra ir moteris, kuriai reikia visko arba nieko, kuri myli, kuri savotiškai rūpinasi savo artimaisiais ir kovoja už neteisybę...

Wassmo. Dina.

Dina - didelė moteris. Šiaurė - didelis kraštas. Šaltis istorijoje persmelkęs viską - ir mintis, ir jausmus. Ir meilę.

Motyvas. Labiausiai istorijoje man trūksta motyvo. Kadangi jo nėra, tai viskas čia atrodo...

Wassmo. Dina.

Dina - didelė moteris. Šiaurė - didelis kraštas. Šaltis istorijoje persmelkęs viską - ir mintis, ir jausmus. Ir meilę.

Motyvas. Labiausiai istorijoje man trūksta motyvo. Kadangi jo nėra, tai viskas čia atrodo truputį vaiduokliška. Čia per daug šmėklų, kurios nieko neveikia.

Apskritai - gražus tekstas, gražiai išverstas. Skandinaviškas pasakojimas. Vis neapleido jausmas, kad panašu į Lagerlöf. Liovenšioldai. Išties yra panašių dalykų.

Kažkoks įdomumas sukirbėjo ties puslapiu 280. Ties 433 grįžo nuobodulys. Tęsinių neskaitysiu, nepykit.