Labai įdomus autorius ,turintis savitą humoro jausmą ,laisvės pojūtį bei visišką atsisakymą paklusti visuomenės primestoms normoms,turintis savotišką "alergiją" "teisingam" gyvenimui;)

Perskaičius šio literatūros...

Labai įdomus autorius ,turintis savitą humoro jausmą ,laisvės pojūtį bei visišką atsisakymą paklusti visuomenės primestoms normoms,turintis savotišką "alergiją" "teisingam" gyvenimui;)

Perskaičius šio literatūros maištininko kelias knygas,kilo natūralus noras perskaityti ir autobiografinį romaną "Arklienos kumpis" ,nes mano skaitymas dažnokai neapsiriboja tik mėgavimuisi knygos teikiama emocija,bet man įdomu padaryti ir savotiška autoriaus analizę,taigi patyriau savotišką malonumą apibendrinant priežąstinius ryšius ,kodėl autorius būtent toks ,koks jis yra,ir kodėl jo gyvenimas bei kūryba susiklostė būtent taip...Nes aš lieku įsitikinusi,kad visą svarbiausią pasaulėžiūrą bei gyvenimą nulemiančius veiksnius didžia dalimi patiriame būtent vaikystėje ir paauglystėje.

Ši knyga man pasirodė rimtesnė ,nei jo žymiosios "Paštas","Moterys"("Moterys" sukėlė man jausmą ,kad dalyvauju nesibaigiančiame pašėlusiame vakarėlyje,kuri finansuoja pats pragaro valdovas,bet kuriame nestinga juoko bei linksmybių:),turbūt dėl to,kad neįmanoma per daug juokauti kalbant apie skaudžiausius dalykus gyvenime-santykius šeimoje,nuolatinį nepriteklių,tiek finansinį,tiek emocinį,pastarasis manau buvo žymiai labiau gniuždantis bei įtakojantis rašytojo asmenybę.

Autoriaus santykiai su tėvu apsprendė ir jo požiūrį į save.Emociškai tėvo atstumtas,autorius tam tikra prasme ir pats elgėsi kaip visuomenės atstumtasis bei gyveno būtent tokį gyvenimą,kaip augalas,negavęs šilumos bei meilės.Bet jo kabinimasis į gyvenimą toks stiprus,kad tame atsiskleidžia visas jo originalus grožis ir jėga.Žavi autoriaus visiškas nepriklausomybės pojūtis bei nesitaikstymas su melu bei "falšu" susidūrus su guvenimo reiškiniais.Jis labai ryškiai atskleidžia, kokie gali būti šlykštūs bei iš vidaus supuvę kartais visuomenės normas "atitinkantys" asmenys,atskleidžia pasitelkęs savo ironiją bei sarkazmą,bet nemoralizuodamas,palikdamas skaitytojui spręsti pačiam.

Manau,kad jis šlykštisi viskuo,kas primena "normalų" gyvenimą,ir kurio siekė jo tėvas ,kad jis gyventų.Galbūt todėl ,kad tėvo elgesys su autoriumi yra pribloškiantis-čia tėvas postringauja apie gyvenimo tiesas,riebaluotomis nuo maisto lūpomis,čia žiauriai lupa savo sūnų vonios kambaryje už tai ,kad pjaudamas žolę jis paliko vieną stiebelį...

Nenuostabu,kad autorius priešinasi visa savo esybe štai tokiems gyvenimo situacijos neatitikimams...

Visuose autoriaus kūriniuose ,taip pat ,kaip ir šiame,nepaisant pakankamai tarsi grubaus bei "netašyto" rašymo stiliaus,išskirčiau pagrindinius mane žavinčius bruožus-nuoširdumą,savotišką sielos tyrumą, gerumą bei "juodą" humorą...