Richardas Brautiganas - tai Markas Twainas, nuklydęs į kanapių lauką su pakeliu rūkomojo popieriaus kišenėje. Tai keistuolis, savižudis, alkoholikas, kritikų vadinamas paskutiniuoju Amerikos literatūros klasiku. Suprasti šio...

Richardas Brautiganas - tai Markas Twainas, nuklydęs į kanapių lauką su pakeliu rūkomojo popieriaus kišenėje. Tai keistuolis, savižudis, alkoholikas, kritikų vadinamas paskutiniuoju Amerikos literatūros klasiku. Suprasti šio autoriaus kūrybą ne kiekvieno nosiai, reikia būti "apsinešus", kad galėtum interpretuoti tai ką autorius nori pasakyt. Atvirai pasakius aš skaičiau šią knygą nelabai suprasdama pačios idėjos apie ką autorius kalba, vėliau teko skaityti kritikų atsiliepimus, kad nors šiek tiek aiškiau pasidarytų apie ką kalba bevardis pasakotojas. Pačios knygos tekstas nesudėtingas ir persiskaitė per keletą valandų, bet apmatymams prireikė daugiau laiko.

Tai utopinis kūrinys, kuriame vienas dalykas aiškus - meilės trikampis tarp bevardžio pasakotojo ir dviejų moterų, Margaretos ir Polinos, pastaroji neištvėrus meilės kančių pasikaria.

Gyvenimas vyksta komunoje, kurioje viskas pagaminta iš arbūzų cukraus, net rūbai ir namai yra pagaminti iš arbūzų cukraus. Taigi, arbūzų cukrus (neegzistuojantis dalykas realybėje) čia, idMYRYJE (paslaptinga vietovė, angliškai vadinama iDEATH), tampa viskuo. Praktiškai - pamatu viso gyvenimo. Akmenukai, langai, sienos, lentos, karstai - viskas čia iš arbūzų cukraus. Na, tik žibintuose deginamas iš arbūzų ir upėtakių pagamintas aliejus.
Žmonės čia paprasti ir gerai sutaria, gyvena paprastą niekuo neišsiskiriantį gyvenimą, niekas niekur neskuba ir mėgaujasi ramybe. Daugelis kritikų įžvelgia alegoriją bibliniam rojuj. Visa žmonijos praeitis sukuriama į šlamšto krūvas.Geriausia išeitis - nauja pradžia ir kitoks gyvenimas. "Arbūzų cukruje" sugrįžtame į pradžią - tai rekonstruotas biblinis rojus, kur teka pilnos gyvybės upės, ošia pušynai, dera arbūzų laukai. Atsiranda grupelė žmonių kuriems toks gyvenimas nusibosta ir jie išsikrausto į "Užmirštus reikalus" , kitaip tariant į prarastą civilizaciją. Bet galiausiai nusižudo. Nelikus meilės trikampio ir "užmirštų reikalų" gaujos, kuri kėlė destrukciją, gyvenimas tesėsi įprastine vaga.