Dar vienas perliukas, rastas Mamų mugėje. Šiuo metu tenka dažnai pabendrauti su britais arba buvusiais britais, tapusiais kolonijų gyventojais, tad skaičiau ir juokiausi iš sutapimų!
Knyga labai smagi ir kartu informatyvi....

Dar vienas perliukas, rastas Mamų mugėje. Šiuo metu tenka dažnai pabendrauti su britais arba buvusiais britais, tapusiais kolonijų gyventojais, tad skaičiau ir juokiausi iš sutapimų!
Knyga labai smagi ir kartu informatyvi. Sužinosite apie šią šalį įvairių įdomybių: kodėl anglai nekviečia svečių į namus, kodėl jų namų kambariai yra labai maži, kaip anglai auklėja vaikus ir kodėl jie taip myli šunis, kodėl alus Anglijoje yra šiltas ir kodėl škotiškas viskis kvepia dūmų? Ir dar daug ir panašių pastebėjimų apie šią salą. Autorius visada domina savo ironiškais ir taikliais straipsniais, ne išimtis ir ši knyga.
Ji išleista yra labai seniai - 2009 m., bet smagu paskaityti, jei esi dar neskaitęs, jei domiesi šia šalimi ir jos žmonėmis, jei planuoji įsimintiną kelionę - atsimink paskutinius 34 faktus apie Angliją (puikus kelionės vadovas). 🇬🇧

Man ši knyga nepaliko didelio įspūdžio, galbūt todėl, kad pati ne vienus metus gyvenu Anglijoje. Knygoje gal labiau aprašytas gyvenimas Londone (kaip ten kas vyksta aš tikrai nežinau, nes niekad negyvenau). Aš gyvenu toliau...

Man ši knyga nepaliko didelio įspūdžio, galbūt todėl, kad pati ne vienus metus gyvenu Anglijoje. Knygoje gal labiau aprašytas gyvenimas Londone (kaip ten kas vyksta aš tikrai nežinau, nes niekad negyvenau). Aš gyvenu toliau nuo sostinės, tai galiu pasakyti, kad būstai tikrai nėra tokie ankšti, sodai taip pat ne miniatiūriniai. Kaimynai malonūs, bendraujantys ir niekad nepraleis progos pavaišinti arbata :) Jie tikrai nevengia žmonių kurie mėgsta bendrauti ar dalytis nuomone, patys dažniausiai pradeda pokalbį ar diskusiją.

Aprašymas - kodėl anglai nemėgsta kviestis svečių į namus ir žavisi visokia bjaurastimi? Apie ką jie svajoja ir kokia yra svarbiausia angliško auklėjimo misija? Kodėl džinas geriamas su toniku, o guvus protas laikomas beveik...

Aprašymas - kodėl anglai nemėgsta kviestis svečių į namus ir žavisi visokia bjaurastimi? Apie ką jie svajoja ir kokia yra svarbiausia angliško auklėjimo misija? Kodėl džinas geriamas su toniku, o guvus protas laikomas beveik beprasme akrobatika? Kodėl sodininkystė mažutėliame namo sklypelyje arba laivų modelių kūrimas iš degtukų anglui daug svarbiau už rimčiausią darbą? Galiausiai, kodėl anglai taip myli savo šalį ir kuo Anglijoje iš tikrųjų verta pasimėgauti?

Informatyviai, nenuobodžiai ir gana šmaikščiai pateikiama kasdieninė ir istorinė informacija apie Angliją ir jos gyventojų įpročius, papročius bei tradicijas su paaiškinimais kodėl, iš kur tai kyla. Tai aktualu daugeliui, nes beveik visi mūsų dienomis turi artimųjų ir/ar draugų Anglijoje, nemažai patys ten gyveno (gyvena).

Išvada - šio įžvalgaus publicisto ir keliautojo pasakojimai apie Jungtinę Karalystę, nors ir pateikti per asmeninę jo prizmę, yra naudingi ir įdomūs. O palyginus su jo antrąją knyga apie Angliją "Prijaukintoji Anglija" - daug labiau korektiški ir priimtinesni.

Knyga patiko. Skaitosi lengvai ir greitai. Šis tas naujo, šis tas juokingo, šis tas reikalinga žinoti.

Subjektyvus įvertinimas: 8 iš 10 balų.